Dua, kurią Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakydavo dažniausiai, buvo: „Allahumma rabbana atina fid-dunja hasanah va fil-akhirati hasanah va kina adhaban-nar (O Allahe, mūsų Viešpatie, duok mums šiame pasaulyje tai, kas gera, ir anapusiniame - kas gera, ir apsaugok mus nuo pragaro kančių).“ „Sakyk: ((Lia ilaha illallah vahdahu lia šarika lah, Allahu akbaru kabira, val-hamdu lillahi kathira, subhanallahi rabbil alamin, lia haula va lia kuvata illa billahil-azizil hakim)) (Niekas neturi teisės būti garbinamas, išskyrus Allahą, Vieną be partnerio. Allahas yra Didžiausias ir visa šlovė priklauso Jam. Koks tobulas yra Allahas, pasaulių Viešpats. Visa galia ir jėga priklauso Jam, Išaukštintajam, Išmintingajam).“