عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عَمْرِو بْنِ الْعَاصِ رضي الله عنهما أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ كَانَ يَدْعُو بِهَؤُلَاءِ الْكَلِمَاتِ:
«اللَّهُمَّ إِنِّي أَعُوذُ بِكَ مِنْ غَلَبَةِ الدَّيْنِ، وَغَلَبَةِ الْعَدُوِّ، وَشَمَاتَةِ الْأَعْدَاءِ».
المزيد
Abdullah Ibn Amr Ibn Al-As (tebūnie Allahas juo patenkintas) pasakojo, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) dažnai sakydavo maldavimus (dua) šiais žodžiais:
„O Allahe, ieškau prieglobsčio pas Tave nuo to, kad būčiau nugalėtas skolų, nugalėtas priešų ir nuo mano priešų pasitenkinimo mano nesėkme.“