Hadithas: „O Allahe, Tavo dėka mes įžengiam rytan, ir Tavo dėka mes įžengiam vakaran, Tavo dėka mes gyvenam ir Tavo dėka mes mirštam, ir mūsų prisikėlimas pas Tave

عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ رضي الله عنه عَنِ النَّبِيِّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ:
أَنَّهُ كَانَ يَقُولُ إِذَا أَصْبَحَ: «اللهُمَّ بِكَ أَصْبَحْنَا، وَبِكَ أَمْسَيْنَا، وَبِكَ نَحْيَا، وَبِكَ نَمُوتُ، وَإِلَيْكَ النُّشُورُ» وَإِذَا أَمْسَى قَالَ: «بِكَ أَمْسَيْنَا، وَبِكَ أَصْبَحْنَا، وَبِكَ نَحْيَا، وَبِكَ نَمُوتُ، وَإِلَيْكَ النُّشُورُ» قَالَ: وَمَرَّةً أُخْرَى: «وَإِلَيْكَ الْمَصِيرُ».
[حسن] - [رواه أبو داود والترمذي والنسائي في الكبرى وابن ماجه] - [السنن الكبرى للنسائي: 10323]

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė:
Sulaukęs ryto, jis sakydavo: „O Allahe, Tavo dėka mes įžengiam rytan, ir Tavo dėka mes įžengiam vakaran, Tavo dėka mes gyvenam ir Tavo dėka mes mirštam, ir mūsų prisikėlimas pas Tave.“ Sulaukęs vakaro, jis sakydavo: „O Allahe, Tavo dėka mes įžengiam vakaran, ir Tavo dėka mes įžengiam rytan, Tavo dėka mes gyvenam ir Tavo dėka mes mirštam, ir mūsų prisikėlimas pas Tave.“ Kartą jis pasakė ir kitaip: „ir pas Tave yra galutinis sugrįžimas.“
[Chasan] - - [An-Nasa-i knyga: As-Sunan Al-Kubra - 10323]

Paaiškinimas

Sulaukęs ryto, t. y. ankstyvos dienos dalies auštant, Pranašas sakydavo:
„O Allahe, Tavo dėka mes įžengiam rytan“ – būdami Tavo apsaugoje, apsupti Tavo malonių, užsiėmę Tavo prisiminimu, šaukiantys Tavo vardą, palaikomi Tavo pagalbos, vedami Tavo jėgos ir galybės. „ir Tavo dėka mes įžengiam vakaran, Tavo dėka mes gyvenam ir Tavo dėka mes mirštam“ – kaip sakoma ryte, taip sakoma ir vakare: „O Allahe, Tavo dėka mes įžengiam vakaran, Tavo dėka mes gyvenam ir Tavo dėka mes mirštam“. „ir mūsų prisikėlimas pas Tave“ – prisikėlimas po mirties, išsisklaidymas po susirinkimo (Teismo dieną), ši būsena lydi mus visais laikais ir visomis aplinkybėmis, ir aš niekada jos neišsižadėsiu ir jos nepaliksiu.
Sulaukęs vakaro, iškart po asr (popietinės) maldos, jis sakydavo: „O Allahe, Tavo dėka mes įžengiam vakaran, ir Tavo dėka mes įžengiam rytan, Tavo dėka mes gyvenam ir Tavo dėka mes mirštam, ir pas Tave yra galutinis sugrįžimas.“) – sugrįžimas tiek šiame pasaulyje, tiek pomirtiniame, nes Tu esi Tas, kuris suteikia gyvybę, ir Tu esi Tas, kuris ją atima.

Iš hadiso privalumų

1. Pageidautina šią maldą kartoti ryte ir vakare, sekant Pranašo pavyzdžiu.
2. Žmogus visuomet ir visose situacijose yra priklausomas nuo savo Viešpaties.
3. Geriausias laikas sakyti rytinius ir vakarinius zikr yra nuo aušros iki saulėtekio dienos pradžioje ir nuo asr maldos (popietės) iki saulėlydžio. Tačiau, jei žmogus juos sakys vėliau, t. y. rytą po saulėtekio, tai taip pat bus priimta. Ir jei juos sakys po zuhr (pietų) maldos arba net po maghrib (vakaro) maldos, tai bus priimta, nes tai taip pat yra laikas prisiminti Allahą.
4. Žodžiai „ir mūsų prisikėlimas pas Tave“ tinka sakyti ryte, nes tai primena Prisikėlimo dieną, kai mirę žmonės bus prikelti. Taip pat tai yra naujas sugrįžimas į gyvenimą – nauja diena, kaip sielų sugrįžta į kūnus, žmonės eina skirtingais keliais, o šis naujas rytas, kurį sukūrė Allahas, „alsuoja“, kad taptų žmogaus darbų liudytoju, o jo laikas veikia kaip saugykla mūsų darbams.
5. Žodžiai „ir pas Tave yra galutinis sugrįžimas“ tinka sakyti vakare, nes tai laikas, kai žmonės grįžta iš darbų ir iš savo kasdienių reikalų. Jie grįžta į savo namus ir atsiduoda poilsiui. Tai primena apie sugrįžimą pas Allahą, Aukščiausiąjį, pas kurį yra tikrasis ir galutinis sugrįžimas.