عَنْ أَنَسٍ رضي الله عنه قَالَ:
كَانَ رَسُولُ اللهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يُكْثِرُ أَنْ يَقُولَ: «يَا مُقَلِّبَ القُلُوبِ ثَبِّتْ قَلْبِي عَلَى دِينِكَ»، فَقُلْتُ: يَا رَسُولَ اللهِ، آمَنَّا بِكَ وَبِمَا جِئْتَ بِهِ فَهَلْ تَخَافُ عَلَيْنَا؟ قَالَ: «نَعَمْ، إِنَّ القُلُوبَ بَيْنَ أُصْبُعَيْنِ مِنْ أَصَابِعِ اللهِ يُقَلِّبُهَا كَيْفَ يَشَاءُ».
[صحيح] - [رواه الترمذي وأحمد] - [سنن الترمذي: 2140]
المزيــد ...
Anas (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė:
Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) dažnai sakydavo: „O, širdžių Keitytojau, padaryk, kad mano širdis tvirtai laikytųsi Tavo religijos.“ Aš sakiau: „O Allaho Pasiuntiny, mes tikėjome tavimi ir tuo, su kuo atėjai. Ar tu bijai dėl mūsų?“ Jis atsakė: „Taip! Iš tiesų, širdys yra tarp dviejų Allaho pirštų, ir Jis paverčia jas taip, kaip nori.“
[Sachych] - [Perdavė At-Tirmidhi ir Achmed] - [Sunan At-Tirmidhi - 2140]
Pranašas dažnai sakydavo šią dua, kuria prašydavo Allaho ištvermės religijoje, paklusnumo Jam ir apsaugojimo nuo nukrypimų ir klaidingų krypčių. Anas Ibn Malik stebėjosi, kad Pranašas dažnai sakydavo šią dua. Taigi Pranašas pranešė jam, kad širdys yra tarp dviejų Allaho pirštų ir Jis jas pasuka taip, kaip nori. Širdis - tai vieta, kurioje glūdi tikėjimas arba netikėjimas. Ji vadinama kalb (arabiškai) dėl dažno jos svyravimo (takallub). Ji svyruoja intensyviau nei verdantis stiklainis. Taigi, Allahas padaro, kad širdis, kurios Jis nori, tvirtai laikosi vadovavimo ir tvirtai laikosi religijos, o širdį, kurios Jis nori, nukreipia nuo vadovavimo į klaidinimą.