عن أبي بَكرة رضي الله عنه قال: سمعت رسول الله صلى الله عليه وسلم يقول:
«إِذَا الْتَقَى الْمُسْلِمَانِ بِسَيْفَيْهِمَا فَالْقَاتِلُ وَالْمَقْتُولُ فِي النَّارِ»، فَقُلْتُ: يَا رَسُولَ اللهِ هَذَا الْقَاتِلُ، فَمَا بَالُ الْمَقْتُولِ؟ قَالَ: «إِنَّهُ كَانَ حَرِيصًا عَلَى قَتْلِ صَاحِبِهِ».
[صحيح] - [متفق عليه] - [صحيح البخاري: 31]
المزيــد ...
Abu Bakra (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad girdėjo Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) tariant:
„Kai du musulmonai susitinka kovoti vienas su kitu kardais, ir žudikas, ir nužudytasis yra pasmerkti pragaru.“ Aš paklausiau: „O Allaho Pasiuntiny, taip yra su žudiku, o kaip su nužudytuoju?“ Jis atsakė: „Iš tiesų, jis stengėsi nužudyti savo kompanjoną.“
[Sachych] - [Bendru sutarimu] - [Sachych Al-Bukhari - 31]
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pranešė, kad jei du musulmonai kovoja vienas su kitu kardais, kiekvienas ketindamas nužudyti kitą, žudikas atsidurs pragare dėl savo brolio (religijoje) nužudymo. Tačiau Pranašo kompanjonai buvo sumišę dėl žuvusiojo, kodėl jis turi atsidurti pragare? Pranašas paaiškino, kad nužudytasis taip pat atsidurs pragare, nes norėjo nužudyti savo kompanjoną, o ne bandyti jį sustabdyti. Nužudytasis nesugebėjo nužudyti savo kompanjono, nes jis jį aplenkė ir pirmas nužudė.