عَن عُمَرَ بنِ الخَطَّابِ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ قال: سَمِعْتُ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ:
«لَا تُطْرُونِي كَمَا أَطْرَتِ النَّصَارَى ابْنَ مَرْيَمَ؛ فَإِنَّمَا أَنَا عَبْدُهُ، فَقُولُوا: عَبْدُ اللهِ وَرَسُولُهُ».
[صحيح] - [رواه البخاري] - [صحيح البخاري: 3445]
المزيــد ...
Umar Ibnul-Khattab (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad girdėjo Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) tariant:
„Nepersistenkite girdami mane taip, kaip krikščionys perdėjo šlovindami Marijos sūnų, nes aš esu tik (Allaho) vergas. Vadinkite mane Allaho vergu ir Jo Pasiuntiniu.“
[Sachych] - [Perdavė Al-Bukhari] - [Sachych Al-Bukhari - 3445]
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) uždraudžia nesaikingumą ir šariato numatytų ribų peržengimą jį šlovinant ir draudžia priskirti jam ypatingas Allaho savybes arba pažinimą apie neregimą, arba kad jis būtų garbinamas kartu su Allahu, kaip krikščionys padarė su Jėzumi, Marijos sūnumi (ramybė jam). Tada jis aiškiai pasakė, kad yra vienas iš Allaho tarnų, ir įsakė mums jį vadinti: Allaho vergu ir Pasiuntiniu.