عن جندب رضي الله عنه قال:
سمعت النبي صلى الله عليه وسلم قبل أن يموت بخمسٍ وهو يقول: «إني أبرأ إلى الله أن يكون لي منكم خليلٌ، فإن الله تعالى قد اتخذني خليلًا، كما اتخذ إبراهيم خليلًا، ولو كنت متخذًا من أمتي خليلًا لاتخذت أبا بكر خليلًا، ألا وإن من كان قبلكم كانوا يتخذون قبور أنبيائهم وصالحيهم مساجد، ألا فلا تتخذوا القبور مساجد، إني أنهاكم عن ذلك».
[صحيح] - [رواه مسلم]
المزيــد ...
Džandab (tebūnie Allahas juo patenkintas) pasakė, jo perduotame hadise:
Girdėjau, kaip Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) penkias (naktis) prieš mirtį pasakė: „Aš Esu išteisintas prieš Allahą, priimti bet kurį iš jūsų kaip artimą draugą, nes Allahas priėmė mane kaip artimą draugą, kaip ir priėmė Abraomą. Jei būčiau priėmęs ką nors iš savo žmonių kaip artimą draugą, būčiau priėmęs Abu Bakr. Saugokitės! Tie, kurie buvo prieš jus, laikydavo pranašų kapus maldos vietomis. Neimkite kapų maldai - aš jums tai draudžiu.“
Sachych - Perdavė Muslim
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) papasakojo apie savo statusą Visagalio Allaho akyse ir kad jis pasiekė aukščiausią Jo meilės lygį, kokį pasiekė Abraomas (ramybė jam). Štai kodėl neigė, kad turėtų kitą artimą draugą nei Allahas, nes jo širdis pilna meilės ir išaukštinimo Allahui bei žinių apie Jį, taigi, joje nėra vietos niekam kitam. Jei jis būtų priėmęs artimą draugą iš žmonių, tai būtų buvęs Abu Bakr (tebūnie Allahas juo patenkintas). Tada jis perspėjo neperžengti leistinų meilės ribų, kaip tai padarė žydai ir krikščionys dėl savo pranašų ir teisiųjų kapų, kad pavertė juos dievais, kuriuos reikia garbinti vietoj Allaho ir statyti garbinimo vietas virš tų kapų. Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) uždraudė savo tautai tai daryti.