عَنْ أُسَامَةَ بْنِ زَيْدٍ رضي الله عنه قَالَ: قِيلَ لَهُ: أَلَا تَدْخُلُ عَلَى عُثْمَانَ فَتُكَلِّمَهُ؟ فَقَالَ: أَتَرَوْنَ أَنِّي لَا أُكَلِّمُهُ إِلَّا أُسْمِعُكُمْ؟ وَاللهِ لَقَدْ كَلَّمْتُهُ فِيمَا بَيْنِي وَبَيْنَهُ، مَا دُونَ أَنْ أَفْتَتِحَ أَمْرًا لَا أُحِبُّ أَنْ أَكُونَ أَوَّلَ مَنْ فَتَحَهُ، وَلَا أَقُولُ لِأَحَدٍ يَكُونُ عَلَيَّ أَمِيرًا: إِنَّهُ خَيْرُ النَّاسِ بَعْدَمَا سَمِعْتُ رَسُولَ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ:
«يُؤْتَى بِالرَّجُلِ يَوْمَ الْقِيَامَةِ، فَيُلْقَى فِي النَّارِ، فَتَنْدَلِقُ أَقْتَابُ بَطْنِهِ، فَيَدُورُ بِهَا كَمَا يَدُورُ الْحِمَارُ بِالرَّحَى، فَيَجْتَمِعُ إِلَيْهِ أَهْلُ النَّارِ، فَيَقُولُونَ: يَا فُلَانُ مَا لَكَ؟ أَلَمْ تَكُنْ تَأْمُرُ بِالْمَعْرُوفِ، وَتَنْهَى عَنِ الْمُنْكَرِ؟ فَيَقُولُ: بَلَى، قَدْ كُنْتُ آمُرُ بِالْمَعْرُوفِ وَلَا آتِيهِ، وَأَنْهَى عَنِ الْمُنْكَرِ وَآتِيهِ».
المزيد
Usama Ibn Zaid (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad jam buvo pasakyta: „Kodėl tu neateini pas Usman ir su juo nepasikalbi?“ Jis atsakė: „Ar manai, kad visada girdi, kai su juo kalbu? Prisiekiu Allahu, kalbėjausi su juo privačiai, nenorėdamas pradėti to, ko nemėgstu pradėti pirmas; ir aš nesakau savo valdovui: „Tu esi geriausias tarp žmonių“ po to, kai išgirdau, Allaho Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant:
„Vienas vyras bus atvestas Teismo dieną ir įmestas į pragaro ugnį, o jo viduriai išlįs ir jis eis aplink juos kaip asilas aplink girnų akmenį. Pragaro gyventojai susirinks aplink jį ir sakys: „Kas tau atsitiko? Argi tu nesi mums liepęs daryti gėrį ir draudęs daryti blogį?“ Jis atsakys: „Aš įsakydavau daryti tai, kas teisinga, bet pats to nedarydavau, ir drausdavau daryti tai, kas neteisinga, bet pats tai darydavau“.“