Hadithas: Ant gyvūnų kaklų neturi likti (turi būti nupjauta) vėrinių iš virvelių ar kitokios rūšies karolių.“

عن أبي بَشير الأنصاري رضي الله عنه:
أَنَّهُ كَانَ مَعَ رَسُولِ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي بَعْضِ أَسْفَارِهِ، قَالَ: فَأَرْسَلَ رَسُولُ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ رَسُولًا -وَالنَّاسُ فِي مَبِيتِهِمْ-: «لَا يَبْقَيَنَّ فِي رَقَبَةِ بَعِيرٍ قِلَادَةٌ مِنْ وَتَرٍ أَوْ قِلَادَةٌ إِلَّا قُطِعَتْ».
[صحيح] - [متفق عليه]

Abu Bašir Al-Ansari (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė:
kad jis buvo vienoje iš savo kelionių su Pranašu (ramybė ir Allaho palaima jam) kai jis pasiuntė pasiuntinį - kai žmonės buvo savo miegamosiose vietose - liepdamas: „Ant gyvūnų kaklų neturi likti (turi būti nupjauta) vėrinių iš virvelių ar kitokios rūšies karolių.“
Sachych - Bendru sutarimu

Paaiškinimas

Kai Pranašas buvo vienoje iš savo kelionių, o žmonės buvo savo miegamosiose vietose, kur jie nakvodavo - būstuose ar palapinėse, jis pasiuntė kažką pas žmones, liepdamas nupjauti vėrinius, kurie kabėjo ant kupranugarių kaklų, nesvarbu, ar jie pagaminti iš virvelių, ankų ar bet kokios kitos medžiagos, pavyzdžiui, varpelių ar sandalų. Taip yra todėl, kad jie kabindavo šiuos karolius, kad apsaugotų nuo piktos akies. Taigi, jiems buvo įsakyta juos nupjauti, nes prieš blogą akį jie nenaudingi, o nauda ir žala yra vien tik Allaho rankoje.