Hadithas: Kas miršta, šaukdamasis šalia Allaho kito lygiaverčio, pateks į pragarą

عَنْ عَبْدِ اللهِ بنِ مَسْعُودٍ رضي الله عنه قال:
قَالَ النَّبِيُّ صلى الله عليه وسلم كَلِمَةً وَقُلْتُ أُخْرَى، قَالَ النَّبِيُّ صلى الله عليه وسلم: «مَنْ مَاتَ وَهُوَ يَدْعُو مِنْ دُونِ اللهِ نِدًّا دَخَلَ النَّارَ» وَقُلْتُ أَنَا: مَنْ مَاتَ وَهُوَ لَا يَدْعُو لِلهِ نِدًّا دَخَلَ الْجَنَّةَ.
[صحيح] - [متفق عليه] - [صحيح البخاري: 4497]

Abdullah Ibn Masud (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė:
„Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) kažką pasakė, o aš pasakiau kitą dalyką. Pranašas pasakė: „Kas miršta, šaukdamasis šalia Allaho kito lygiaverčio, pateks į pragarą.“ Ir aš sakiau: „Tas, kuris miršta, nesišaukdamas šalia Allaho kito lygiaverčio, pateks į rojų.““
[Sachych] - [Bendru sutarimu] - [Sachych Al-Bukhari - 4497]

Paaiškinimas

Pranašas informuoja, kad tas, kuris skiria bet ką, kas turi būti skirta išskirtinai Allahui, kitam, pavyzdžiui, maldauja ne tik Allahą arba ieško prieglobsčio pas kitą, ir mirs tokioje būsenoje, bus iš pragaro gyventojų. Ibn Masud pridūrė, kad tas, kuris miršta nieko nesusiejęs su Allahu, galiausiai bus priimtas į rojų.

Iš hadiso privalumų

1. Dua (maldavimas) yra garbinimo veiksmas, kuris turi būti skirtas tik Visagaliui Allahui.
2. Monoteizmo nuopelnas yra tai, kad tas, kuris miršta būdamas monoteistu, bus įleistas į rojų, net jei pirmiausia bus nubaustas už kai kurias savo nuodėmes.
3. Širk (politeizmo) pavojus yra tai, kad miręs tokioje būsenoje, pateks į pragarą.