Hadithas: „Jei penktadienį sakai savo draugui „klausykis“, kai imamas sako pamokslą, vadinasi, tu kalbi tuščiai.“
عن أبِي هُرَيرةَ رضي الله عنه أنَّ رسول الله صلى الله عليه وسلمَ قال:
«إذا قُلْتَ لِصَاحِبِكَ: أَنْصِتْ، يومَ الجمعةِ، والْإِمامُ يَخْطُبُ، فَقَدْ لَغَوْتَ».
[صحيح] - [متفق عليه] - [صحيح مسلم: 851]
المزيــد ...
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė:
„Jei penktadienį sakai savo draugui „klausykis“, kai imamas sako pamokslą, vadinasi, tu kalbi tuščiai.“
[Sachych] - [Bendru sutarimu] - [Sachych Muslim - 851]
Pranašas atkreipia dėmesį į tai, kad viena iš etikų, kurios turėtų laikytis tie, kurie lanko penktadienio pamokslą, yra klausytis imamo, kad būtų galima apmąstyti dėstomas pamokas, ir kad kiekvienas, kuris kalba nors ir mažiausius žodžius - kol imamas sako pamokslą ir liepia kam nors tylėti arba klausyti, tai pražiopso penktadienio maldos nuopelnus.
Iš hadiso privalumų
- Draudžiama kalbėti klausantis pamokslo, net uždrausti ką nors blogo, atsisveikinti ar tarti tašmyt (tarimas: jarhamukallah) nusičiaudėjusiam.
- Išskyrus tą, kuris kalba su imamu, arba imamas kalba su juo.
- Jei reikia, tarp dviejų pamokslų galima kalbėti.
- Jei imamui sakant pamokslą minimas Pranašas, turėtumėte negirdimai jį palaiminti. Tas pats pasakytina apie „amyn“ po maldavimo.