عن أبي مسعود الأنصاري رضي الله عنه قال:
جَاءَ رَجُلٌ إِلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ: إِنِّي أُبْدِعَ بِي فَاحْمِلْنِي، فَقَالَ: «مَا عِنْدِي»، فَقَالَ رَجُلٌ: يَا رَسُولَ اللهِ، أَنَا أَدُلُّهُ عَلَى مَنْ يَحْمِلُهُ، فَقَالَ رَسُولُ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ: «مَنْ دَلَّ عَلَى خَيْرٍ فَلَهُ مِثْلُ أَجْرِ فَاعِلِهِ».
[صحيح] - [رواه مسلم] - [صحيح مسلم: 1893]
المزيــد ...
Abu Masud Al-Ansari (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė:
„Vienas vyras atėjo pas Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) ir pasakė: „Mano kupranugaris nugaišo, todėl duok man kuo keliauti.“ Jis atsakė: „Aš neturiu.“ Kažkas pasakė: „O Allaho Pasiuntiny, aš galiu jį nuvesti pas tą, kuris gali jam tai duoti.“ Po to Pasiuntinys tarė: „Kas veda į gerą darbą, gaus tokį patį atlygį kaip ir to darbo darytojas.“
[Sachych] - [Perdavė Muslim] - [Sachych Muslim - 1893]
Vienas vyras atėjo pas Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) ir pasakė, kad jo kupranugaris yra nugaišęs, ir paprašė duoti jam kuo keliauti. Bet Pranašas pasakė, kad neturi ką jam duoti. Taigi, vienas ten buvęs vyras pasakė: o Allaho Pasiuntiny, aš nuvesiu jį pas tą, kuris duos jam. Po to Pranašas pasakė tam žmogui, kad jis taip pat gaus atlygį, kaip ir pats davėjas, nes jis nukreipė asmenį, kuriam reikia jojamo gyvulio.