Hadithas: Aš paklausiau Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam): „Kokia nuodėmė yra sunkiausia Allaho akyse?" Jis atsakė: „Priskirti Allahui partnerių garbinime, juk Jis tave sukūrė

عَنْ عَبْدِ اللهِ بنِ مَسْعُودٍ رضي الله عنه قال:
سَأَلْتُ النَّبِيَّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ: أَيُّ الذَّنْبِ أَعْظَمُ عِنْدَ اللهِ؟ قَالَ: «أَنْ تَجْعَلَ لِلهِ نِدًّا وَهُوَ خَلَقَكَ» قُلْتُ: إِنَّ ذَلِكَ لَعَظِيمٌ، قُلْتُ: ثُمَّ أَيُّ؟ قَالَ: «وَأَنْ تَقْتُلَ وَلَدَكَ؛ تَخَافُ أَنْ يَطْعَمَ مَعَكَ» قُلْتُ: ثُمَّ أَيُّ؟ قَالَ: «أَنْ تُزَانِيَ حَلِيلَةَ جَارِكَ».
[صحيح] - [متفق عليه] - [صحيح البخاري: 4477]

Abdullah Ibn Masud (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė:
Aš paklausiau Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam): „Kokia nuodėmė yra sunkiausia Allaho akyse?" Jis atsakė: „Priskirti Allahui partnerių garbinime, juk Jis tave sukūrė.“ Aš pasakiau: „Tai tikrai pavojinga.“ Tada paklausiau: „O kas toliau?“ Pranašas atsakė: „Nužudyti savo vaiką, nenorint dalintis savo maistu su juo.“ Aš pasakiau: „O kas toliau?“ Jis pasakė: „Svetimauti su savo kaimyno žmona.“
[Sachych] - [Bendru sutarimu] - [Sachych Al-Bukhari - 4477]

Paaiškinimas

Pranašas buvo paklaustas apie didžiausias nuodėmes ir jis atsakė: Didžiausia nuodėmė yra didysis širk (politeizmas), o tai reiškia, priskirti Allahui lygiavertį garbinime ir viešpatavime, savybėmis ir vardais. Visagalis Allahas atleidžia šią nuodėmę tik per atgailą. Jei žmogus miršta šioje didžiojo širk būsenoje, jis liks pragare amžinai. Antra sunkiausia nuodėmė yra nužudyti savo vaiką, kad nereiktų dalintis savo maistu su juo. Taigi, nekaltos sielos nužudymas yra neteisėtas, tačiau nuodėmė tampa sunkesne, kai nužudytasis yra žudiko giminaitis, o nuodėmės sunkumas dar labiau padidėja, jei žudiko motyvas yra baimė, kad nužudytasis valgys kartu su juo Allaho parūpintą maistą. Trečioji sunkiausia nuodėmė yra svetimavimas su kaimyno žmona, bandant ją apgauti, kad galėtų su ja lytiškai santykiauti ir priversti ją paklusti jam. Svetimavimas yra neteisėtas, tačiau ši nuodėmė tampa sunkesnė, kai padaroma su artimo žmogaus žmona, su kuriuo pagal šariatą įsakyta elgtis maloniai, geranoriškai ir draugiškai.