Hadithas: Kas miršta nesiedamas partnerių su Allahu, pateks į rojų, o kas miršta ką nors susiedamas su Allahu, pateks į pragarą.“

عَنْ جَابِرٍ رضي الله عنه قَالَ:
أَتَى النَّبِيَّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ رَجُلٌ فَقَالَ: يَا رَسُولَ اللهِ، مَا الْمُوجِبَتَانِ؟ فَقَالَ: «مَنْ مَاتَ لَا يُشْرِكُ بِاللهِ شَيْئًا دَخَلَ الْجَنَّةَ، وَمَنْ مَاتَ يُشْرِكُ بِاللهِ شَيْئًا دَخَلَ النَّارَ»
[صحيح] - [رواه مسلم] - [صحيح مسلم: 93]

Džabir (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė:
„Vienas vyras atėjo pas Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) ir paklausė: „O Allaho Pasiuntiny, kokie yra du privalomi dalykai?“ Jis atsakė: „Kas miršta nesiedamas partnerių su Allahu, pateks į rojų, o kas miršta ką nors susiedamas su Allahu, pateks į pragarą.“
[Sachych] - [Perdavė Muslim] - [Sachych Muslim - 93]

Paaiškinimas

Vyras paklausė Pranašo apie du bruožus: vieną, dėl kurio patenkama į rojų, ir kitą, dėl kurio patenkama į pragarą. Atsakydamas, Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) tarė, kad bruožas, dėl kurio patenkame į rojų, yra tas, kad žmogus miršta garbindamas Allahą vieną, nieko su Juo nesusiedamas. O savybė, dėl kurios patenkama į pragarą, yra ta, kad žmogus miršta, ką nors susiedamas su Allahu, priskirdamas Jam partnerį lygų Jo dieviškumu ar viešpatavimu arba Jo vardais ir savybėmis.

Iš hadiso privalumų

1. Tai atkreipia dėmesį į monoteistinio tikėjimo privalumą ir tai, kad kas mirs būdamas tikinčiu, nieko nesiedamas su Allahu, pateks į rojų.
2. Tai parodo politeizmo pavojingumą ir tai, kad tas, kuris miršta ką nors siedamas su Allahu, pateks į pragarą.
3. Musulmonai nusidėjėliai yra pavaldūs Allaho valiai: jei Jis nori, gali juos nubausti ir jei nori, gali jiems atleisti, bet galiausiai jie atsidurs rojuje.