عَنْ عَائِشَةَ رضي الله عنها قَالَتْ:
قُلْتُ: يَا رَسُولَ اللهِ، ابْنُ جُدْعَانَ كَانَ فِي الْجَاهِلِيَّةِ يَصِلُ الرَّحِمَ، وَيُطْعِمُ الْمِسْكِينَ، فَهَلْ ذَاكَ نَافِعُهُ؟ قَالَ: «لَا يَنْفَعُهُ، إِنَّهُ لَمْ يَقُلْ يَوْمًا: رَبِّ اغْفِرْ لِي خَطِيئَتِي يَوْمَ الدِّينِ».
[صحيح] - [رواه مسلم] - [صحيح مسلم: 214]
المزيــد ...
Pranešta nuo Aišos (tebūnie Allahas ja patenkintas), kad ji pasakė:
„O Allaho Pasiuntiny, Ibn Džudan palaikė giminystės ryšius ir maitino vargšus džahilijos (priešislaminio laikotarpio) metu. Ar tai jam bus naudinga?“ Jis atsakė: „Jam tai nebus naudinga, nes jis niekada nesakė: Viešpatie, atleisk mano nuodėmes Teismo dieną.“
[Sachych] - [Perdavė Muslim] - [Sachych Muslim - 214]
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pranešė apie Abdullah Ibn Džudan, vieną iš Kuraišo genties vadų prieš islamą. Tarp jo gerų darbų yra tai, kad jis palaikė giminystės ryšius, maitino vargšus ir darė kitus kilnius poelgius, kuriuos skatina islamas. Pranašas atkreipė dėmesį, kad šie poelgiai neatneš jam naudos ateityje dėl jo netikėjimo Allahu ir dėl to, kad jis niekada nesakė: Viešpatie, atleisk mano nuodėmes Teismo dieną.