عن أبي ذر رضي الله عنه:
عَنِ النَّبِيِّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِيمَا رَوَى عَنِ اللهِ تَبَارَكَ وَتَعَالَى أَنَّهُ قَالَ: «يَا عِبَادِي إِنِّي حَرَّمْتُ الظُّلْمَ عَلَى نَفْسِي، وَجَعَلْتُهُ بَيْنَكُمْ مُحَرَّمًا، فَلَا تَظَالَمُوا، يَا عِبَادِي كُلُّكُمْ ضَالٌّ إِلَّا مَنْ هَدَيْتُهُ، فَاسْتَهْدُونِي أَهْدِكُمْ، يَا عِبَادِي كُلُّكُمْ جَائِعٌ إِلَّا مَنْ أَطْعَمْتُهُ، فَاسْتَطْعِمُونِي أُطْعِمْكُمْ، يَا عِبَادِي كُلُّكُمْ عَارٍ إِلَّا مَنْ كَسَوْتُهُ، فَاسْتَكْسُونِي أَكْسُكُمْ، يَا عِبَادِي إِنَّكُمْ تُخْطِئُونَ بِاللَّيْلِ وَالنَّهَارِ وَأَنَا أَغْفِرُ الذُّنُوبَ جَمِيعًا فَاسْتَغْفِرُونِي أَغْفِرْ لَكُمْ، يَا عِبَادِي إِنَّكُمْ لَنْ تَبْلُغُوا ضَرِّي فَتَضُرُّونِي، وَلَنْ تَبْلُغُوا نَفْعِي فَتَنْفَعُونِي، يَا عِبَادِي لَوْ أَنَّ أَوَّلَكُمْ وَآخِرَكُمْ وَإِنْسَكُمْ وَجِنَّكُمْ كَانُوا عَلَى أَتْقَى قَلْبِ رَجُلٍ وَاحِدٍ مِنْكُمْ مَا زَادَ ذَلِكَ فِي مُلْكِي شَيْئًا، يَا عِبَادِي لَوْ أَنَّ أَوَّلَكُمْ وَآخِرَكُمْ وَإِنْسَكُمْ وَجِنَّكُمْ كَانُوا عَلَى أَفْجَرِ قَلْبِ رَجُلٍ وَاحِدٍ مَا نَقَصَ ذَلِكَ مِنْ مُلْكِي شَيْئًا، يَا عِبَادِي لَوْ أَنَّ أَوَّلَكُمْ وَآخِرَكُمْ وَإِنْسَكُمْ وَجِنَّكُمْ قَامُوا فِي صَعِيدٍ وَاحِدٍ فَسَأَلُونِي فَأَعْطَيْتُ كُلَّ إِنْسَانٍ مَسْأَلَتَهُ مَا نَقَصَ ذَلِكَ مِمَّا عِنْدِي إِلَّا كَمَا يَنْقُصُ الْمِخْيَطُ إِذَا أُدْخِلَ الْبَحْرَ، يَا عِبَادِي إِنَّمَا هِيَ أَعْمَالُكُمْ أُحْصِيهَا لَكُمْ ثُمَّ أُوَفِّيكُمْ إِيَّاهَا، فَمَنْ وَجَدَ خَيْرًا فَلْيَحْمَدِ اللهَ، وَمَنْ وَجَدَ غَيْرَ ذَلِكَ فَلَا يَلُومَنَّ إِلَّا نَفْسَهُ».
المزيد
Abu Zar (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė:
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) atpasakojo nuo savo Viešpaties, kad Jis tarė: „O Mano vergai, Aš uždraudžiau priespaudą Sau ir jums, todėl neenkite vieni kitų. Mano vergai, visi esate klaidinami, išskyrus tuos, kuriems Aš vadovauju, todėl ieškokite Mano vadovavimo ir Aš jums vadovausiu. Mano vergai, jūs visi esate alkani, išskyrus tuos, kuriuos Aš maitinu, todėl prašykite Manęs maisto ir Aš jus pamaitinsiu. Mano vergai, jūs visi esate nuogi, išskyrus tuos, kuriuos Aš aprengiu, todėl prašykite Manęs drabužių ir Aš jus aprengsiu. Mano vergai, jūs darote nuodėmes dieną ir naktį ir Aš atleidžiu visas nuodėmes, todėl prašykite Manęs atleidimo, ir Aš jums atleisiu. Mano vergai, jūs negalite Man padaryti nei blogo, nei gero. Mano vergai, jei visa žmonija ir visi džinai būtų tokie pamaldūs kaip pamaldžiausia bet kurio žmogaus širdis tarp jūsų, tai nieko nepridėtų prie Mano viešpatavimo. O Mano vergai, jei visa žmonija ir visi džinai būtų tokie pat nedori kaip bet kurio iš jūsų pikčiausia širdis, tai nepakenktų Mano valdžiai. O Mano vergai, jei visa žmonija ir visi džinai stovėtų vienoje vietoje ir prašytų Manęs, o Aš kiekvienam duočiau tai, ko jis prašė, tai nesumažintų to, ką Aš turiu, tai taip kiek sumažėja jūra, kai į ją įmerkiama adata. O Mano vergai, tai yra tiesiog jūsų darbai, juos užrašau ir už tai jums atlyginsiu. Taigi, kas randa gera, turi šlovinti Allahą, o kas randa kitaip, turėtų kaltinti tik save patį.“
