عن أنس بن مالك رضي الله عنه:
أَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَمُعَاذٌ رَدِيفُهُ عَلَى الرَّحْلِ قَالَ: «يَا مُعَاذُ بْنَ جَبَلٍ»، قَالَ: لَبَّيْكَ يَا رَسُولَ اللهِ وَسَعْدَيْكَ، قَالَ: «يَا مُعَاذُ»، قَالَ: لَبَّيْكَ يَا رَسُولَ اللهِ وَسَعْدَيْكَ، ثَلَاثًا، قَالَ: «مَا مِنْ أَحَدٍ يَشْهَدُ أَنْ لَا إِلَهَ إِلَّا اللهُ وَأَنَّ مُحَمَّدًا رَسُولُ اللهِ صِدْقًا مِنْ قَلْبِهِ إِلَّا حَرَّمَهُ اللهُ عَلَى النَّارِ»، قَالَ: يَا رَسُولَ اللهِ، أَفَلَا أُخْبِرُ بِهِ النَّاسَ فَيَسْتَبْشِرُوا؟ قَالَ: «إِذًا يَتَّكِلُوا». وَأَخْبَرَ بِهَا مُعَاذٌ عِنْدَ مَوْتِهِ تَأَثُّمًا.
[صحيح] - [متفق عليه] - [صحيح البخاري: 128]
المزيــد ...
Anas Ibn Malik (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė,
kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) jojo su Muaz, ir Pranašas tarė: „O Muaz Ibn Džabal“, jis atsakė: „Štai aš tavo paslaugoms, o Allaho Pasiuntiny.“ Tai buvo pasakyta tris kartus. Tada Pranašas pasakė: „Kiekvienas, kuris nuoširdžiai liudija, kad nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą ir kad Muchammedas yra Jo tarnas bei Pasiuntinys, Allahas uždraus jam Pragarą.“ Muaz pasakė: „O Allaho Pasiuntiny, ar neturėčiau apie tai pranešti žmonėms, kad jie džiaugtųsi?“ Jis atsakė: „Tada jie pasikliaus vien tuo.“ Ir Muaz papasakojo apie šį hadisą savo mirties metu, kad išvengtų žinių slėpimo nuodėmės.“
[Sachych] - [Bendru sutarimu] - [Sachych Al-Bukhari - 128]
Muaz Ibn Džabal (tebūnie Allahas juo patenkintas) jojo už Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam), kuris jį pašaukė tris kartus, kad parodytų to, ką ketino jam pasakyti, svarbą.
Tuo tarpu Muaz atsakė: „Štai aš tavo paslaugoms, o Allaho Pasiuntiny“ - štai aš atsiliepiu į tavo kvietimą, o Allaho Pasiuntiny, ir ieškau laimės tau atsakydamas.
Pranašas jam pasakė, kad jei kas nors nuoširdžiai liudija, kad nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą - tai reiškia, kad niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Allahą ir kad Muchammedas yra Jo Pasiuntinys, ir miršta tokioje būsenoje, Allahas uždraus jam pragarą.
Muaz paklausė Pranašo, ar jis galėtų apie tai pasakyti žmonėms, kad jie džiaugtųsi ir jaustų viltį.
Bet Pranašas pabijojo, kad jie gali pasikliauti tik tuo ir jų gerų darbų gali sumažėti.
Taigi, Muaz apie tai papasakojo tik būdamas prie mirties, bijodamas, kad atliks nuodėmę slėpdamas žinias.