عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ رضي الله عنه أَنَّهُ قَالَ:
قِيلَ: يَا رَسُولَ اللهِ، مَنْ أَسْعَدُ النَّاسِ بِشَفَاعَتِكَ يَوْمَ الْقِيَامَةِ؟ قَالَ رَسُولُ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ: «لَقَدْ ظَنَنْتُ يَا أَبَا هُرَيْرَةَ أَنْ لَا يَسْأَلَنِي عَنْ هَذَا الْحَدِيثِ أَحَدٌ أَوَّلُ مِنْكَ؛ لِمَا رَأَيْتُ مِنْ حِرْصِكَ عَلَى الْحَدِيثِ، أَسْعَدُ النَّاسِ بِشَفَاعَتِي يَوْمَ الْقِيَامَةِ، مَنْ قَالَ لَا إِلَهَ إِلَّا اللهُ خَالِصًا مِنْ قَلْبِهِ أَوْ نَفْسِهِ»».
المزيد
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad jis paklausė Pranašo:
„O Allaho Pasiuntiny, kas bus laimingiausias iš žmonių, gavęs tavo užtarimą Teismo dieną?“ Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) atsakė: „Žinojau, o Abu Huraira, kad būsi pirmas, kuris manęs paklaus apie šį hadisą, atsižvelgiant į tavo rūpestį hadisais. Laimingiausias žmongus, kuris gaus mano užtarimą Paskutiniojo Teismo dieną yra tas, kuris nuoširdžiai iš savo sielos sako: „Nėra kito dievo, išskyrus Allaho.“
