Hadithas: „O dėde, sakyk: La ilaha illallah (nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą), tai žodžai, su kuriais galiu tave apginti prieš Allahą.“

عن سَعِيدِ بْنِ الْمُسَيَّبِ، عَنْ أَبِيهِ قَالَ:
لَمَّا حَضَرَتْ أَبَا طَالِبٍ الْوَفَاةُ، جَاءَهُ رَسُولُ اللهِ صلى الله عليه وسلم فَوَجَدَ عِنْدَهُ أَبَا جَهْلٍ وَعَبْدَ اللهِ بْنَ أَبِي أُمَيَّةَ بْنِ الْمُغِيرَةِ، فَقَالَ: «أَيْ عَمِّ، قُلْ: لَا إِلَهَ إِلَّا اللهُ، كَلِمَةً أُحَاجُّ لَكَ بِهَا عِنْدَ اللهِ»، فَقَالَ أَبُو جَهْلٍ وَعَبْدُ اللهِ بْنُ أَبِي أُمَيَّةَ: أَتَرْغَبُ عَنْ مِلَّةِ عَبْدِ الْمُطَّلِبِ، فَلَمْ يَزَلْ رَسُولُ اللهِ صلى الله عليه وسلم يَعْرِضُهَا عَلَيْهِ، وَيُعِيدَانِهِ بِتِلْكَ الْمَقَالَةِ، حَتَّى قَالَ أَبُو طَالِبٍ آخِرَ مَا كَلَّمَهُمْ: عَلَى مِلَّةِ عَبْدِ الْمُطَّلِبِ، وَأَبَى أَنْ يَقُولَ: لَا إِلَهَ إِلَّا اللهُ، قَالَ: قَالَ رَسُولُ اللهِ صلى الله عليه وسلم: «وَاللهِ لَأَسْتَغْفِرَنَّ لَكَ مَا لَمْ أُنْهَ عَنْكَ»، فَأَنْزَلَ اللهُ: {مَا كَانَ لِلنَّبِيِّ وَالَّذِينَ آمَنُوا أَنْ يَسْتَغْفِرُوا لِلْمُشْرِكِينَ} [التوبة: 113]، وَأَنْزَلَ اللهُ فِي أَبِي طَالِبٍ، فَقَالَ لِرَسُولِ اللهِ صلى الله عليه وسلم: {إِنَّكَ لا تَهْدِي مَنْ أَحْبَبْتَ وَلَكِنَّ اللهَ يَهْدِي مَنْ يَشَاءُ} [القصص: 56].
[صحيح] - [متفق عليه] - [صحيح البخاري: 4772]

Said Ibn Al-Musajab pranešė, kad jo tėvas pasakė:
Kai Abu Talib buvo prie mirties slenksčio, Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) atėjo pas jį ir rado su juo Abu Džahl ir Abdullah Ibn Abi Umajah Ibn Al-Mughyrah. Jis tarė: „O dėde, sakyk: La ilaha illallah (nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą), tai žodžai, su kuriais galiu tave apginti prieš Allahą.“ O Abu Džahl ir Abdullah Ibn Abi Umajah pasakė: „Argi atsisakysi Abdul-Muttalib religijos?“ Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) daug kartų kartojo savo prašymą dėdei, o jie taip pat kartojo jam savo klausimą. Paskutinis dalykas, kurį jiems pasakė Abu Talib, buvo: Aš pasiliksiu Abdul-Muttalib religijoje. Ir jis atsisakė pasakyti La ilaha illallah. Allaho Pasiuntinys tarė: „Prisiekiu Allahu, kad aš ir toliau prašysiu tau Allaho atleidimo, nebent Jis man tai uždraus“. Taigi, Allahas atskleidė: {(Nedera) Pranašui ir tiems, kurie tiki, prašyti Allaho atleidimo politeistams} [Koranas, sūra „Atgaila“ 9:113]. Allahas taip pat atskleidė apie Abu Talib, kreipdamasis į Pasiuntinį: {Iš tiesų, tu (Muchammedai) nevedi tų, kuriuos tu nori, tačiau Allahas veda tuos, kuriuos Jis nori.} [Koranas, sūra „Pasakojimas“ 28:56].
[Sachych] - [Bendru sutarimu] - [Sachych Al-Bukhari - 4772]

Paaiškinimas

Pranašas užėjo pas savo dėdę Abu Talib, kai jį kankino mirties skausmai, ir tarė: "O dėde, pasakyki La ilaha illallah (nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą), tai teiginys, kuriuo galiu paliudyti tavo naudai prieš Allahą.“ Po to Abu Džahl ir Abdullah Ibn Abi Umajah tarė: „O Abu Talib, ar atsisakysi savo tėvo Abdul-Muttalib religijos, [stabų garbinimo]?!“ Jie abu kalbėjosi su juo, kol paskutinis dalykas, kurį jis jiems pasakė buvo, kad jis liks Abdul-Muttalib religijoje, t. y. širk ir stabmeldystės religijoje. Taigi Pranašas tarė: ,,Aš prašysiu Allaho atleidimo tau tol, kol Jis uždraus man tai daryti". Po to Visagalis Allahas atskleidė: {(Nedera) Pranašui ir tiems, kurie tiki, prašyti Allaho atleidimo politeistams} [Koranas, sūra „Atgaila“ 9:113]. O apie Abu Talib buvo atskleista ši eilutė: {Iš tiesų tu (Muchammedai) nevedi tų, kuriuos tu nori, tačiau Allahas veda tuos, kuriuos Jis nori.} [Koranas, sūra „Pasakojimas“ 28:56]. Tai yra, tu negali vesti tiesiu keliu tą, kuris tau patinka; tavo pareiga yra tik perduoti žinią, o Allahas veda tuos, kuriuos nori.