+ -

عَنْ ‌أَبِي الزُّبَيْرِ قَالَ:
كَانَ ‌ابْنُ الزُّبَيْرِ يَقُولُ فِي دُبُرِ كُلِّ صَلَاةٍ حِينَ يُسَلِّمُ: «لَا إِلَهَ إِلَّا اللهُ وَحْدَهُ لَا شَرِيكَ لَهُ، لَهُ الْمُلْكُ وَلَهُ الْحَمْدُ وَهُوَ عَلَى كُلِّ شَيْءٍ قَدِيرٌ، لَا حَوْلَ وَلَا قُوَّةَ إِلَّا بِاللهِ، لَا إِلَهَ إِلَّا اللهُ، ‌وَلَا ‌نَعْبُدُ ‌إِلَّا إِيَّاهُ، لَهُ النِّعْمَةُ وَلَهُ الْفَضْلُ وَلَهُ الثَّنَاءُ الْحَسَنُ، لَا إِلَهَ إِلَّا اللهُ مُخْلِصِينَ لَهُ الدِّينَ وَلَوْ كَرِهَ الْكَافِرُونَ» وَقَالَ: «كَانَ رَسُولُ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يُهَلِّلُ بِهِنَّ دُبُرَ كُلِّ صَلَاةٍ».

[صحيح] - [رواه مسلم]
المزيــد ...

Abu Az-Zubair pasakė:
Ibn Az-Zubair (tebūnie Allahas juo patenkintas) sakydavo po kiekvienos maldos po taslim (atsisveikinimo): „La ilaha illa Allah, vahdahu la šarika lah, lahul-mulku va lahul-hamd, va huva ala kulli šai-in kadir, la haula va la kuvata illa billah, la ilaha illa Allahu va la nabudu illa ijah, lahun-nimatu val-fadl, va lahus-sana-ul-hasan, la ilaha illa Allah, mukhlisina lahud-din, va lau karihal-kafirun.“ (Nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą, Vieną, be partnerio. Jam priklauso viešpatavimas ir šlovė, ir Jis turi galią viskam. Nėra jokios galios ar jėgos, išskyrus Allahą. Nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą, ir mes garbiname tik Jį. Jam priklauso palaiminimas, malonė ir visiška šlovė. Nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą, mes nuoširdžiai Jam atsidavę, net jei netikintiesiems tai gali nepatikti).“ Ir pridėjo: „Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) šiais žodžiais po kiekvienos maldos švęsdavo Allaho vienybę.“

Sachych - Perdavė Muslim

Paaiškinimas

Pasiuntinys švęsdavo Allaho vienybę po kiekvienos privalomos maldos, po taslim su šiuo didinguoju zikr, o tai reiškia:
La ilaha illa Allah - niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Allahą.
vahdahu la šarika lah - Jis neturi partnerio savo dieviškumu, viešpatavimu, vardais ir savybėmis.
Lahul-mulk - Jis turi absoliutų, visapusišką ir platų viešpatavimą, taip pat viešpatavimą danguje, žemėje ir viskam tarp jų.
Lahul-hamd - Jam priklauso absoliutus tobulumas, ir Jis yra giriamas už Jo tobulumą iš meilės ir išaukštinimo esant bet kokioje padėtyje, tiek geroje, tiek blogoje.
va huva ala kulli šai-in kadir - Jo galia yra visiška ir absoliuti visais aspektais, ir niekas neaplenkia Jo galios arba niekas negali pasipriešinti Jo valiai.
La haula va la kuvata illa billah - Negali būti jokio vienos padėties pakeitimo kita bei perėjimo nuo nepaklusnumo Allahui prie paklusnumo Jam ir nėra jokios jėgos, išskyrus Allahą. Jis yra Tas, kuris teikia pagalbą ir Juo reikia pasikliauti.
La ilaha illa Allah, va la nabudu illa ijah - tai patvirtina dieviškumo prasmę ir politeizmo neigimą ir kad niekas, išskyrus Allahą, nenusipelno būti garbinamas.
Lahun-nimatu val-fadl - Jis yra Tas, kuris sukuria palaiminimus ir juos valdo bei dovanoja juos kam tik nori iš Savo tarnų kaip malonę nuo Jo.
Va lahus-sana-ul-hasan - Jam priklauso visi puikūs pagyrimai už Jo esmę, savybes, veiksmus, palaiminimus - už viską.
La ilaha illa Allah, mukhlisina lahud-din - mes tikime Jo Vienumu, nesipuikuodami ir nesiekdami geros reputacijos tarp žmonių dėl to.
Va lau karihal-kafirun - mes tvirtai laikomės tikėjimo Allaho Vienumu, net jei netikintieji to nekenčia.

Vertimas: Anglų kalba Urdu kalba Ispanų kalba Indoneziečių kalba Uigūrų kalba Bengalų kalba Prancūzų kalba Turkų kalba Rusų kalba Bosnių kalba Sinhalų kalba Indų kalba Kinų kalba Persų kalba Vietnamiečių kalba Tagalogų kalba Kurdų kalba Hausų kalba Portugalų kalba Malajalių kalba Telugų kalba Suahilių kalba Tamilų kalba Birmiečių kalba Tajų kalba Vokiečių kalba Japonų kalba Puštūnų kalba Asamų kalba Albanų kalba Švedų kalba Amharų kalba Olandų kalba Gudžaratų kalba Kirgizų kalba Nepalų kalba Jorubų kalba Dari kalba Somalių kalba
Žiūrėti vertimus

Iš hadiso privalumų

  1. Šį zikr rekomenduojama nuolatos sakyti po kiekvienos privalomos maldos.
  2. Musulmonas turėtų didžiuotis savo religija ir demonstruoti jos ritualus, net jei tai netikintiems ir nepatinka.
  3. Kai frazė „po maldos“ pasitaiko hadise, jei hadise yra zikr, tai turi būti pasakyta po taslim, o jei tai maldavimas (dua), tai turi būti pasakyta prieš taslim.