عَنِ ابْنِ أَبِي أَوْفَى رضي الله عنه قَالَ:
كَانَ رَسُولُ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِذَا رَفَعَ ظَهْرَهُ مِنَ الرُّكُوعِ قَالَ: «سَمِعَ اللهُ لِمَنْ حَمِدَهُ، اللَّهُمَّ رَبَّنَا لَكَ الْحَمْدُ، مِلْءَ السَّمَاوَاتِ وَمِلْءَ الْأَرْضِ وَمِلْءَ مَا شِئْتَ مِنْ شَيْءٍ بَعْدُ».
[صحيح] - [رواه مسلم] - [صحيح مسلم: 476]
المزيــد ...
Ibn Abi Aufa (ramybė ir Allaho palaima jam) pranešė:
„Kai Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) ištiesdavo nugarą po nusilenkimo, sakydavo: „Samia allahu liman chamidah, allahumma rabbana lakal-chamd mil-as-samauat ua mil-al-ard ua mil-a ma shi-ta min shai-in baad.““
[Sachych] - [Perdavė Muslim] - [Sachych Muslim - 476]
Kai Pranašas melsdamasis pakeldavo nugarą po nusilenkimo, sakydavo: „Samia allahu liman chamidah“ - tai yra, kas giria Allahą, Jis jam atsako ir apdovanoja. Tada jis šlovina Allahą sakydamas: „Allahumma rabbana lakal-chamd mil-as-samauat ua mil-al-ard ua mil-a ma shi-ta min shai-in baad.“ Šlovė (chamd), kuri užpildo dangų ir žemę ir tai, kas yra tarp jų, ir užpildo viską, ko nori Allahas.