عَنِ ابْنَ مَسْعُودٍ رضي الله عنه قَالَ:
عَلَّمَنِي رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ، وَكَفِّي بَيْنَ كَفَّيْهِ، التَّشَهُّدَ، كَمَا يُعَلِّمُنِي السُّورَةَ مِنَ القُرْآنِ: «التَّحِيَّاتُ لِلَّهِ، وَالصَّلَوَاتُ وَالطَّيِّبَاتُ، السَّلاَمُ عَلَيْكَ أَيُّهَا النَّبِيُّ وَرَحْمَةُ اللَّهِ وَبَرَكَاتُهُ، السَّلاَمُ عَلَيْنَا وَعَلَى عِبَادِ اللَّهِ الصَّالِحِينَ، أَشْهَدُ أَنْ لاَ إِلَهَ إِلَّا اللَّهُ، وَأَشْهَدُ أَنَّ مُحَمَّدًا عَبْدُهُ وَرَسُولُهُ».
وفي لفظ لهما: «إِنَّ اللهَ هُوَ السَّلَامُ، فَإِذَا قَعَدَ أَحَدُكُمْ فِي الصَّلَاةِ فَلْيَقُلْ: التَّحِيَّاتُ لِلَّهِ وَالصَّلَوَاتُ وَالطَّيِّبَاتُ السَّلَامُ عَلَيْكَ أَيُّهَا النَّبِيُّ وَرَحْمَةُ اللهِ وَبَرَكَاتُهُ، السَّلَامُ عَلَيْنَا وَعَلَى عِبَادِ اللهِ الصَّالِحِينَ، فَإِذَا قَالَهَا أَصَابَتْ كُلَّ عَبْدٍ لِلَّهِ صَالِحٍ فِي السَّمَاءِ وَالْأَرْضِ، أَشْهَدُ أَنْ لَا إِلَهَ إِلَّا اللهُ، وَأَشْهَدُ أَنَّ مُحَمَّدًا عَبْدُهُ وَرَسُولُهُ، ثُمَّ يَتَخَيَّرُ مِنَ الْمَسْأَلَةِ مَا شَاءَ».
[صحيح] - [متفق عليه] - [صحيح البخاري: 6265]
المزيــد ...
Ibn Masud (tebūnie Allahas juo patenkintas) pasakė:
Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) išmokė mane tašahud, laikydamas mano ranką tarp jo rankų, kaip mokė mane sūras iš Korano: „At-tahijatu lillah, vas-sala-vatu vat-tajibat, as-salamu alaika ajuhan-nabiju va rahmatullahi va barakatuh, as-salamu alaina va ala ibadillahis-salihin, ašhadu alla ilaha illal-lah va ašhadu ana muchammadan abduhu va rasuluh.“ (Sveikinimai, maldos bei geri dalykai priklauso Allahui. Tebūnie tau ramybė, gailestingumas ir palaiminimai, Pranaše. Ramybė mums ir teisiems Allaho vergams. Liudiju, kad nėra jokio kito dievo išskyrus Allahą, ir liudiju, kad Muchammedas yra Jo tarnas ir Pasiuntinys). Kita formuluotė yra tokia: „Iš tiesų, Allahas yra Taikos Davėjas, taigi, kai kuris iš jūsų sėdi maldoje, tegul sako: „At-tahijatu lillah, vas-sala-vatu vat-tajibat, as-salamu alaika ajuhan-nabiju va rahmatullahi va barakatuh, as-salamu alaina va ala ibadillahis-salihin.“ Tai sakyti bus naudinga kiekvienam teisiam Allaho vergui danguje ir žemėje. Tada sako: „Ašhadu alla ilaha illal-lah va ašhadu ana muchammadan abduhu va rasluh. Taigi, leistina pasirinkti kurį nori maldavimą.“
[Sachych] - [Bendru sutarimu] - [Sachych Al-Bukhari - 6265]
Pranašas išmokė Ibn Masud tašahud (kuris turi būti kartojamas maldoje) laikydamas jo ranką tarp abiejų savo rankų, kad atkreiptų jo dėmesį, tarsi jis mokytų jį sūros iš Korano. Tai rodo, kokiu svarbiu Pranašas laikė šį tašahud, jo žodžius ir reikšmes. Taigi Pranašas pasakė: „At-tahijatu lillah“: Tai reiškia, kad kiekvienas žodis ar poelgis, reiškiantis šlovinimą, yra vardan Visagalio Allaho. „As-salvat“: Tai reiškia, kad žinomos maldos, tiek privalomos, tiek savanoriškos, yra vardan Visagalio Allaho. „At-tajibat“: Tai reiškia, kad geri žodžiai, darbai ir savybės, parodančios tobulumą, yra vardan Visagalio Allaho. „As-salamu alaika ajuhan-nabiju va rahmatullahi va barakatuh“: Maldavimas, kad Pranašas būtų apsaugotas nuo bet kokio blogio ir žalos bei gautų daugiau gėrio. „As-salamu alaina va ala ibadillahis-salihin“: Tai prašymas, kad besimeldžiantis ir kiekvienas teisus vergas danguje ir žemėje būtų saugus. „Ašhadu alla ilaha illallah“: Tai reiškia, kad tvirtai pripažįstu, kad nėra tikro dievo, išskyrus Allahą. „va ašhadu anna muchammadan abduhu va rasuluh“: Patvirtinu, kad Pranašas yra Allaho vergas ir paskutinis Jo Pasiuntinys.
Tada Pranašas paragino besimeldžiantįjį pasirinkti, kokį maldavimą jis norėtų.