+ -

عن أَبِي حَازِمِ بْن دِينَارٍ:
أَنَّ رِجَالًا أَتَوْا سَهْلَ بْنَ سَعْدٍ السَّاعِدِيَّ، وَقَدِ امْتَرَوْا فِي الْمِنْبَرِ مِمَّ عُودُهُ، فَسَأَلُوهُ عَنْ ذَلِكَ، فَقَالَ: وَاللهِ إِنِّي لَأَعْرِفُ مِمَّا هُوَ، وَلَقَدْ رَأَيْتُهُ أَوَّلَ يَوْمٍ وُضِعَ، وَأَوَّلَ يَوْمٍ جَلَسَ عَلَيْهِ رَسُولُ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ، أَرْسَلَ رَسُولُ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِلَى فُلَانَةَ -امْرَأَةٍ من الأنصار قَدْ سَمَّاهَا سَهْلٌ-: «مُرِي غُلَامَكِ النَّجَّارَ أَنْ يَعْمَلَ لِي أَعْوَادًا أَجْلِسُ عَلَيْهِنَّ إِذَا كَلَّمْتُ النَّاسَ»، فَأَمَرَتْهُ فَعَمِلَهَا مِنْ طَرْفَاءِ الْغَابَةِ، ثُمَّ جَاءَ بِهَا، فَأَرْسَلَتْ إِلَى رَسُولِ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ، فَأَمَرَ بِهَا فَوُضِعَتْ هَاهُنَا، ثُمَّ رَأَيْتُ رَسُولَ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ صَلَّى عَلَيْهَا وَكَبَّرَ وَهُوَ عَلَيْهَا، ثُمَّ رَكَعَ وَهُوَ عَلَيْهَا، ثُمَّ نَزَلَ الْقَهْقَرَى، فَسَجَدَ فِي أَصْلِ الْمِنْبَرِ ثُمَّ عَادَ، فَلَمَّا فَرَغَ أَقْبَلَ عَلَى النَّاسِ فَقَالَ: «أَيُّهَا النَّاسُ، إِنَّمَا صَنَعْتُ هَذَا لِتَأْتَمُّوا وَلِتَعَلَّمُوا صَلَاتِي».

[صحيح] - [متفق عليه] - [صحيح البخاري: 917]
المزيــد ...

Abu Hazim Ibn Dinar pranešė:
„Kai kurie vyrai atvyko pas Sahl Ibn Sad As-Saidi. Jie domėjosi, iš kokios medienos padarytas minbaras. Taigi, jie paklausė jo apie tai, ir jis atsakė: „Prisiekiu Allahu, aš žinau, iš ko jis pagamintas. Mačiau jį pirmą dieną, kai jis buvo pastatytas, ir mačiau kaip pirmą kartą Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) atsisėdo ant jo. Pasiuntinys atsiuntė kažką pas vieną moterį iš ansar, kurios vardą paminėjo Sahl, sakyti jai: „Pasakyk savo vergui staliui, kad pagamintų man medžio gabalų, ant kurių galėčiau atsisėsti kalbėdamas su žmonėmis per pamokslą.“ Taigi, jis pagamino juos iš Tamarisko medienos iš Al-Ghaba (vietos netoli Madinos). Kai jis užbaigė savo darbą, atnešė Pasiuntiniui, kuris įsakė jį pastatyti čia. Tada pamačiau, kaip Allaho Pasiuntinys meldėsi ant jo ir pasakė takbir, ir tada nusilenkė, po to nusileido atgal ir grįžo prie minbaro pagrindo. Baigęs atsisuko į žmones ir pasakė: „O žmonės, aš tai pagaminau tik tam, kad galėtumėte sekti mano pavyzdžiu ir mokytis mano maldos.““

[Sachych] - [Bendru sutarimu] - [Sachych Al-Bukhari - 917]

Paaiškinimas

Kai kurie vyrai priėjo prie vieno iš kompanjonų ir paklausė jo apie Pranašo minbarą, kurį naudojo Pasiuntinys, ir iš ko pagamintas. Jie apie tai diskutavo ir ginčijosi. Taigi, kompanjonas jiems paminėjo, kad Pranašas atsiuntė kažką pas vieną moterį iš ansar, kuri turėjo vergą stalių, prašyti: „Pasakyk savo vergui, kad padarytų man minbarą, ant kurio galėčiau atsisėsti kai kalbu su žmonėmis.“ Moteris pakluso ir liepė savo vergui pagaminti Pranašui minbarą iš Tamarisko medžio. Kai jis baigė, moteris nusiuntė minbarą Pranašui, kuris įsakė jį pastatyti į savo vietą mečetėje. Tada jis meldėsi ant jo, tarė takbir ir nusilenkė. Tada jis nusileido atgal, neatsukęs veido ir atsigulė šalia minbaro pagrindo, o tada grįžo atgal. Baigęs maldą, jis atsisuko į žmones ir pasakė: „O žmonės, aš tai padariau tik tam, kad galėtumėte sekti mano pavyzdžiu ir išmokti mano maldos.“

Vertimas: Anglų kalba Urdu kalba Indoneziečių kalba Uigūrų kalba Bengalų kalba Turkų kalba Bosnių kalba Sinhalų kalba Indų kalba Vietnamiečių kalba Tagalogų kalba Kurdų k. Hausų k. Malajalių k. Telugų k. Suahilių k. Tamilų k. Birmiečių k. Tajų k. Puštūnų kalba Asamiečių k. Albanų k. Švedų kalba Amharų kalba Olandų kalba Gudžaratų kalba Kirgizų kalba Nepalų kalba Jorubų kalba Dari kalba Serbų kalba Somalių kalba Bantų kalba Rumunų kalba Čekų kalba Malagasių kalba Italų k. Oromų kalba Kanadų kalba Uzbekų kalba Ukrainiečių kalba
Žiūrėti vertimus

Iš hadiso privalumų

  1. Pageidautina statyti minbarą ir pamokslininkui į jį pakilti. Tai leidžia aiškiai pasakyti pamokslą ir būti išklausytam.
  2. Leidžiama melstis sakykloje, kad pamokyti kitus, o imamui esant reikalui leidžiama būti aukštesnėje vietoje nei tie, kuriems jis vadovauja maldoje.
  3. Leidžiama naudotis amatininkų paslaugomis musulmonų reikmėms.
  4. Jei reikia, maldos metu leidžiama mažai judėti.
  5. Besimeldžiančiam už imamo, leidžiama žiūrėti į jį mokymosi tikslais. Tai neprieštarauja khušu (nuolankumui ir susikaupimui maldoje).