Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) šiais žodžiais po kiekvienos maldos švęsdavo Allaho vienybę.“ kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) tarp dviejų nusilenkimų sakydavo: „Allahumma-ghfir li varhamni va afini vahdini varzukni (O Allah, atleisk man, pasigailėk manęs, suteik man saugumą, vesk mane ir aprūpink mane).“ Allahumma antas-salam, va minkas-salam, tabarakta zal-džalali val-ikram Allahuma inni audhu bika min adhabil-kabr, va min adhabin-nar, va min fitnatil-mahja val-mamat, va min fitnatil-masihid-dadžal Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) įėjo pas mus, ir mes pasakėme: „O Allaho Pasiuntiny, mes išmokome tave pasveikinti, bet kaip turėtume prašyti tau Allaho palaiminimų? „Yra tam tikrų dalykų, kurių sakytojas - arba atlikėjas - po kiekvienos privalomos maldos niekada nenusivils: tasbih (Subhanallah) trisdešimt tris kartus, tahmid (Alhamdulilliah) trisdešimt tris kartus ir takbir (Allahu Akbar) trisdešimt keturis kartus.“ „Kai Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) ištiesdavo nugarą po nusilenkimo, sakydavo: „Samia allahu liman chamidah „Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) po kiekvienos privalomos maldos