Hadithas: „O Allahe, aš ieškau prieglobsčio Tavo malonėje nuo Tavo rūstybės, ir Tavo atleidime – nuo Tavo bausmės, ir ieškau prieglobsčio pas Tave nuo Tavęs paties. Aš negaliu išvardyti visų pagyrų Tau, kurių Tu esi vertas. Tu esi toks, koks pats Save pagyrei.“

عَنْ عَائِشَةَ رضي الله عنها قَالَتْ:
فَقَدْتُ رَسُولَ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَيْلَةً مِنَ الْفِرَاشِ فَالْتَمَسْتُهُ فَوَقَعَتْ يَدِي عَلَى بَطْنِ قَدَمَيْهِ وَهُوَ فِي الْمَسْجِدِ وَهُمَا مَنْصُوبَتَانِ، وَهُوَ يَقُولُ: «اللهُمَّ أَعُوذُ بِرِضَاكَ مِنْ سَخَطِكَ، وَبِمُعَافَاتِكَ مِنْ عُقُوبَتِكَ، وَأَعُوذُ بِكَ مِنْكَ لَا أُحْصِي ثَنَاءً عَلَيْكَ أَنْتَ كَمَا أَثْنَيْتَ عَلَى نَفْسِكَ».
[صحيح] - [رواه مسلم] - [صحيح مسلم: 486]

Aiša (tebūnie Allahas ja patenkintas) perdavė:
Vieną naktį aš prabudau ir nepamačiau Pranašo, ramybė ir Allaho palaima jam, lovoje. Palietusi aplinką tamsoje, prisiliečiau prie jo vertikaliai stovinčių pėdų vidinės dalies, ir jis tuo metu buvo toje vietoje, kur paprastai meldėsi. Tuo metu jis sakė: „O Allahe, aš ieškau prieglobsčio Tavo malonėje nuo Tavo rūstybės, ir Tavo atleidime – nuo Tavo bausmės, ir ieškau prieglobsčio pas Tave nuo Tavęs paties. Aš negaliu išvardyti visų pagyrų Tau, kurių Tu esi vertas. Tu esi toks, koks pats Save pagyrei.“
[Sachych] - [Perdavė Muslim] - [Sachych Muslim - 486]

Paaiškinimas

Aiša sakė: vieną naktį miegojau šalia Pranašo, ramybė ir Allaho palaima jam, tačiau pabudusi nepamačiau jo šalia. Palietusi ranka tą vietą kambaryje, kurioje jis melsdavosi, radau jį nusilenkusį, o jo pėdos tuo metu buvo vertikalioje būsenoje. Ir jis tuo metu kalbėjo:
[Ieškau prieglobsčio ir kreipiuosi į] Tavo malonę nuo Tavo rūstybės man arba mano žmonėms, [ir] ieškau prieglobsčio [Tavo atleidime] ir Tavo gausioje malonėje [nuo Tavo bausmės], [Ieškau prieglobsčio pas Tave nuo Tavęs paties ir Tavo grožio savybėse nuo Tavo didybės savybių, nes niekas negali suteikti apsaugos nuo Tavęs, išskyrus Tave, ir nėra prieglobsčio ar išsigelbėjimo nuo Allaho, išskyrus pas Allahą. [Negaliu išvardyti visų pagyrimų Tau, kurių Tu esi vertas], nes nesugebu aprėpti ir suskaičiuoti Tavo gailestingumo ir gėrio taip, kaip Tu esi to vertas, nepaisant mano pastangų. [Tu esi toks, koks pats Save pagyrei], nes Tu pats Save šlovinai taip, kaip esi vertas, tad kas galėtų Tave tinkamai pagirti?!

Iš hadiso privalumų

1. Pageidautina šiuos maldavimus tarti nusilenkimo metu (sudžud).
2. Mirak sakė: vienoje An-Nasai hadiso versijoje perduota, kad jis šią dua sakydavo po to, kai baigdavo savo maldą ir eidavo miegoti.
3. Pageidautina girti Allahą Jo savybėmis ir kreiptis į Jį maldavimuose Jo vardais, kurie yra nurodyti Korane ir sunoje.
4. Nusilenkimas (sudžud ir ruku) yra Allaho didybės pripažinimo išraiška.
5. Leidžiama prašyti apsaugos per Allaho savybes, kaip leidžiama ieškoti prieglobsčio tiesiogiai per Jo esmę.
6. Al-Khatabi sakė: „Šiuose žodžiuose slypi graži prasmė: prašydamas apsaugos iš Allaho, jis kreipėsi į Jo pasitenkinimą nuo Jo rūstybės, į Jo atleidimą nuo Jo bausmės, o pasitenkinimas ir rūstybė yra priešingos sąvokos, taip pat kaip ir atleidimas ir bausmė. Ir kai jis paminėjo Tą, Kuriam nėra priešingybės, t. y. Visagalį Allahą, jis prašė apsaugos iš Jo paties, o ne iš kažko kito. Taigi, tai yra atleidimo prašymas, susijęs su nesugebėjimu tinkamai vykdyti pareigos Jį garbinti ir tinkamai Jį šlovinti. O jo žodžiai: „Aš negaliu išvardyti visų pagyrų Tau, kurių Tu esi vertas“ reiškia: aš to nesugebu ir man to nepasiekti.“