عَنْ وَرَّادٍ كَاتِبِ الْمُغِيرَةِ بْنِ شُعْبَةَ قَالَ: أَمْلَى عَلَيَّ الْمُغِيرَةُ بْنُ شُعْبَةَ فِي كِتَابٍ إِلَى مُعَاوِيَةَ:
أَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ كَانَ يَقُولُ فِي دُبُرِ كُلِّ صَلَاةٍ مَكْتُوبَةٍ: «لَا إِلَهَ إِلَّا اللهُ وَحْدَهُ لَا شَرِيكَ لَهُ، لَهُ الْمُلْكُ وَلَهُ الْحَمْدُ، وَهُوَ عَلَى كُلِّ شَيْءٍ قَدِيرٌ، اللَّهُمَّ لَا مَانِعَ لِمَا أَعْطَيْتَ، وَلَا مُعْطِيَ لِمَا مَنَعْتَ، وَلَا يَنْفَعُ ذَا الْجَدِّ مِنْكَ الْجَدُّ».
[صحيح] - [متفق عليه] - [صحيح البخاري: 844]
المزيــد ...
Uarad, Al-Mughira Ibn Šuba raštininkas, papasakojo: Al-Mughira Ibn Šuba padiktavo man laiške Muavija:
„Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) po kiekvienos privalomos maldos sakydavo: „Lia iliaha illia Allah, uachdahu lia šaryka liah, lahul-mulku ua lahul-chamd ua hua ala kulli šai-in kadyr, allahumma lia mani-a lima atait ua lia mu-tija lima manat ua lia janfa-u dhal-džaddi minkal-džadd.“
[Sachych] - [Bendru sutarimu] - [Sachych Al-Bukhari - 844]
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) po kiekvienos privalomos maldos* sakydavo: „Lia iliaha illia Allah, uachdahu lia šaryka liah, liahul-mulku ua liahul-chamd ua hua alia kulli šai-in kadyr, allahumma lia mani-a lima atait ua lia mu-tija lima manat ua lia janfa-u dhal-džaddi minkal-džadd.“
Tai reiškia: liudiju ir pripažįstu monoteizmo frazę - nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą. Aš patvirtinu tikrąjį Allaho garbinimą ir atskiriu jį nuo viso kito. Niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Allahą. Pripažįstu, kad tikroji ir visapusiška viešpatystė priklauso Allahui, o visų dangaus ir žemės gyventojų šlovinimas priklauso Visagaliui, nes Jis sugeba viską; ir to, ką Jis iš anksto numatė duoti ar sulaikyti, niekas negali sutrukdyti; ir turtai negali būti naudingi turtingam žmogui; veikiau jam naudingi teisūs darbai.