Hadithas: , niekada nepraleisti progos po kiekvienos maldos sakyti: Allahumma aini ala dhikrika va šukrika va husni ibadatik (O Allahe, padėk man Tave atsiminti, Tau dėkoti ir Tave tobulai garbinti).“

عَنْ مُعَاذِ بْنِ جَبَلٍ رضي الله عنه:
أَنَّ رَسُولَ صَلَّى عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَخَذَ بِيَدِهِ، وَقَالَ: «يَا مُعَاذُ، وَاللَّهِ إِنِّي لَأُحِبُّكَ»، فَقَالَ: «أُوصِيكَ يَا مُعَاذُ لَا تَدَعَنَّ فِي دُبُرِ كُلِّ صَلَاةٍ تَقُولُ: اللَّهُمَّ أَعِنِّي عَلَى ذِكْرِكَ وَشُكْرِكَ وَحُسْنِ عِبَادَتِكَ».
[صحيح] - [رواه أبو داود والنسائي وأحمد] - [سنن أبي داود: 1522]

Muaz Ibn Džabal (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė,
kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) paėmė jo ranką ir pasakė: „O Muaz, prisiekiu Allahu, aš tave myliu.“ Jis pridūrė: „Patariu tau, o Muaz, niekada nepraleisti progos po kiekvienos maldos sakyti: Allahumma aini ala dhikrika va šukrika va husni ibadatik (O Allahe, padėk man Tave atsiminti, Tau dėkoti ir Tave tobulai garbinti).“
[Sachych] - - [Sunan Abi-Daūd - 1522]

Paaiškinimas

Pranašas paėmė Muaz už rankos ir pasakė jam: prisiekiu Allahu, aš tave myliu, ir patariu tau niekada nepraleisti progos po kiekvienos maldos sakyti: Allahumma aini ala dhikrik (O Allahe, padėk man prisiminti Tave) - kiekvienu žodžiu ir veiksmu, kuris priartina mane prie paklusnumo Tau; va šukrik (ir Tau padėkoti) už suteiktas malones ir apsaugojimą nuo nelaimių; va husni ibadatik (ir tobulai Tave garbinti) būnant visiškai nuoširdžiam Allahui ir sekant Pranašu (ramybė ir Allaho palaima jam).

Iš hadiso privalumų

1. Leidžiama pasakyti žmogui, kad myli jį dėl Allaho.
2. Pageidautina sakyti šią duą po kiekvienos privalomos ir savanoriškos maldos.
3. Ši trumpa dua apima šio ir pomirtinio pasaulių gyvenimų poreikius.
4. Raginimas vieni kitus laikytis tiesos, tarpusavio patarimai ir bendradarbiavimas gėryje bei teisume yra vieni iš meilės vardan Allaho privalumų.
5. At-Tajibi sakė: Allaho prisiminimas yra įvadas į širdies palengvėjimą, dėkojimas Jam yra palaiminimų pasiekimo priemonė, o reikalaujama puiki garbinimo maniera – būti laisvam nuo visko, kas atitraukia nuo Visagalio Allaho.