قال سعد بن هشام بن عامر -عندما دخل على عائشة رضي الله عنها-:
يَا أُمَّ الْمُؤْمِنِينَ، أَنْبِئِينِي عَنْ خُلُقِ رَسُولِ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ، قَالَتْ: أَلَسْتَ تَقْرَأُ الْقُرْآنَ؟ قُلْتُ: بَلَى، قَالَتْ: فَإِنَّ خُلُقَ نَبِيِّ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ كَانَ الْقُرْآنَ.
[صحيح] - [رواه مسلم في جملة حديثٍ طويلٍ] - [صحيح مسلم: 746]
المزيــد ...
Kai jis lankėsi pas Aiša (tebūnie Allahas ja patenkintas), Sad Ibn Hišam Ibn Amir pasakė:
„O tikinčiųjų motina, papasakok man apie Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) charakterį.“ Ji pasakė: „Ar tu neskaitai Korano?“ Jis atsakė: „Skaitau.“ Ji sakė: „Iš tiesų, Pranašo charakteris buvo Koranas.“
[Sachych] - [Perdavė Muslim ilgame hadise] - [Sachych Muslim - 746]
Tikinčiųjų motina Aiša (tebūnie Allahas ja patenkintas) buvo paklausta apie Pranašo charakterį ir atsakė vienu išsamiu sakiniu, nukreipdama klausėją į Kilnųjį Koraną, kuriame yra visi tobulumo požymiai. Ji sakė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) turėjo Korano manieras. Kad ir ką Koranas jam lieptų ar uždraustų daryti, jis laikydavosi. Taigi, jo charakteris buvo pagal Koraną - laikydavosi jo ribų, prisiimdavo jo etiketą ir pasimokydavo iš jo palyginimų bei istorijų.