Hadithas: „Jei nebūčiau bijojęs apsunkinti tikintiesiems – arba savo bendruomenei – būčiau jiems įsakęs naudoti sivaką (dantų valymo šakelę) prieš kiekvieną maldą.“
عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ رضي الله عنه عَنِ النَّبِيِّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ:
«لَوْلَا أَنْ أَشُقَّ عَلَى الْمُؤْمِنِينَ -أَوْ: عَلَى أُمَّتِي- لَأَمَرْتُهُمْ بِالسِّوَاكِ عِنْدَ كُلِّ صَلَاةٍ».
[صحيح] - [متفق عليه] - [صحيح مسلم: 252]
المزيــد ...
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė:
„Jei nebūčiau bijojęs apsunkinti tikintiesiems – arba savo bendruomenei – būčiau jiems įsakęs naudoti sivaką (dantų valymo šakelę) prieš kiekvieną maldą.“
[Sachych] - [Bendru sutarimu] - [Sachych Muslim - 252]
Pranašas pasakė, kad jei nebūtų bijojęs apsunkinti musulmonams, būtų padaręs jiems privalomą naudoti sivaką prieš kiekvieną maldą.
Iš hadiso privalumų
- Pranašo geranoriškumas savo bendruomenei ir jo nenoras apsunkinti.
- Iš esmės Pranašo įsakymas reiškia privalomumą, nebent yra įrodymų, kad tai yra savanoriška.
- Pageidautina naudoti sivaką prieš kiekvieną maldą.
- Ibn Dakik Al-Eid sakė: sivako naudojimo prieš maldą rekomendacijos priežastis yra ta, kad malda yra būsena, kuri priartina žmogų prie Allaho, todėl ji turi būti atliekama tobuloje ir švarioje būsenoje, kad būtų pabrėžta šio didingo garbinimo akto svarba.
- Hadiso bendroji prasmė apima ir tai, kad pasninkaujantis žmogus gali naudoti sivaką net ir po to, kai saulė jau pradėjo krypti į vakarus, kaip zuhr ir asr maldos.