Hadithas: „Džibrilis man daug patarinėdavo apie gerą elgesį su kaimynu, kol maniau, kad jis (kaimynas) gaus paveldėjimo teisę.“
عن ابن عمر رضي الله عنهما قال: قال رسول الله صلى الله عليه وسلم:
«مَا زَالَ يُوصِينِي جِبْرِيلُ بِالْجَارِ، حَتَّى ظَنَنْتُ أَنَّهُ سَيُوَرِّثُهُ».
[صحيح] - [متفق عليه] - [صحيح البخاري: 6014]
المزيــد ...
Ibn Umar (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė:
„Džibrilis man daug patarinėdavo apie gerą elgesį su kaimynu, kol maniau, kad jis (kaimynas) gaus paveldėjimo teisę.“
[Sachych] - [Bendru sutarimu] - [Sachych Al-Bukhari - 6014]
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pranešė, kad Džibrilis ir toliau jam nurodė, kad kaimynas, koks bebūtų, musulmonas ar netikintis, iš giminių ar ne, juo turi būti rūpinamasi, jo neskaudinti ir su juo elgtis maloniai. Turi būti paisoma jo teisių ir turi būti ištverta jo žala tiek, kad Pranašas manė, jog dėl didelio dėmesio kaimyno teisėms ir Džibrilio nuolatinių nurodymų apie tai, ateis apreiškimas, suteikiantis palikimo dalį po mirties kaimynui.
Iš hadiso privalumų
- Hadisas atkreipia dėmesį į kaimyno teisių svarbą ir pareigą jų laikytis.
- Pakartotinis nurodymas dėl kaimyno teisių įpareigoja jį gerbti, su juo elgtis maloniai ir geranoriškai, vengti jo skriaudos, lankyti jį susirgus, pasveikinti atsitikus kam nors malonaus bei paguosti ištikus nelaimei.
- Kuo arčiau kaimyno durys, tuo svarbesnė jo teisė.
- Hadisas parodo šariato tobulumą ir jo mokymus, kuriais siekiama visuomenės gerovės, kaip gerumas kaimynams ir žalos jiems vengimas.