عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ رضي الله عنه أَنَّ رَسُولَ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ يَوْمَ خَيْبَرَ:
«لَأُعْطِيَنَّ هَذِهِ الرَّايَةَ رَجُلًا يُحِبُّ اللهَ وَرَسُولَهُ، يَفْتَحُ اللهُ عَلَى يَدَيْهِ» قَالَ عُمَرُ بْنُ الْخَطَّابِ: مَا أَحْبَبْتُ الْإِمَارَةَ إِلَّا يَوْمَئِذٍ، قَالَ فَتَسَاوَرْتُ لَهَا رَجَاءَ أَنْ أُدْعَى لَهَا، قَالَ فَدَعَا رَسُولُ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عَلِيَّ بْنَ أَبِي طَالِبٍ، فَأَعْطَاهُ إِيَّاهَا، وَقَالَ: «امْشِ، وَلَا تَلْتَفِتْ، حَتَّى يَفْتَحَ اللهُ عَلَيْكَ» قَالَ فَسَارَ عَلِيٌّ شَيْئًا ثُمَّ وَقَفَ وَلَمْ يَلْتَفِتْ، فَصَرَخَ: يَا رَسُولَ اللهِ، عَلَى مَاذَا أُقَاتِلُ النَّاسَ؟ قَالَ: «قَاتِلْهُمْ حَتَّى يَشْهَدُوا أَنْ لَا إِلَهَ إِلَّا اللهُ وَأَنَّ مُحَمَّدًا رَسُولُ اللهِ، فَإِذَا فَعَلُوا ذَلِكَ فَقَدْ مَنَعُوا مِنْكَ دِمَاءَهُمْ وَأَمْوَالَهُمْ، إِلَّا بِحَقِّهَا وَحِسَابُهُمْ عَلَى اللهِ».
المزيد
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė Khaibar dieną:
„Iš tiesų, aš perduosiu šią vėliavą žmogui, kuris myli Allahą ir Jo Pasiuntinį ir per kurį Allahas suteiks mums pergalę.“ Umar Ibn Al-Khatab (tebūnie Allahas juo patenkintas) pasakė: „Išskyrus tą dieną, aš niekada nemėgdavau vadovauti. Aš nuolat rodžiausi tikėdamasis, kad mane pasirinks.“ Tačiau Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pakvietė Ali Ibn Abi Talib (tebūnie Allahas juo patenkintas), įteikė jam šią vėliavą ir tarė: „Eik ir neatsigręžk, kol Allahas nesuteiks tau pergalės.“ Ali ėjo kurį laiką ir tada sustojo, neatsigręždamas, ir sušuko: „O Allaho Pasiuntiny, dėl ko aš kovoju su šiais žmonėmis?“ Jis atsakė: „Kovok su jais, kol jie liudys, kad nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą, ir kad Muchammedas yra Allaho Pasiuntinys. Jei jie tai padarys, jų kraujas (gyvybės) ir turtas taps neliečiami [jums], išskyrus tai, kas teisėtai pagrįsta, ir Allahas atsiskaitys su jais.“
