Hadithas: „Tegul kiekvienas iš jūsų miršta turėdamas tik gerus lūkesčius Allahui.“

عَنْ جَابِرٍ رضي الله عنه قَالَ: سَمِعْتُ النَّبِيَّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَبْلَ وَفَاتِهِ بِثَلَاثٍ يَقُولُ:
«لَا يَمُوتَنَّ أَحَدُكُمْ إِلَّا وَهُوَ يُحْسِنُ بِاللهِ الظَّنَّ».
[صحيح] - [رواه مسلم] - [صحيح مسلم: 2877]

Džabir (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad girdėjo Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) tris dienas prieš mirtį sakant:
„Tegul kiekvienas iš jūsų miršta turėdamas tik gerus lūkesčius Allahui.“
[Sachych] - [Perdavė Muslim] - [Sachych Muslim - 2877]

Paaiškinimas

Pranašas ragino musulmonus pasitikti mirtį turint tik gerų lūkesčių iš Allaho – kad paskutinėmis akimirkomis jų širdyse viešpatautų viltis Jo gailestingumui ir atleidimui. Gyvenime Allaho baimė žmogų skatina stengtis, vengti nuodėmių ir daryti gerus darbus, tačiau mirties patale darbų laikas jau būna pasibaigęs. Ten žmogui labiausiai reikalinga ne baimė, o tvirta viltis į Allaho gerumą.

Iš hadiso privalumų

1. Šis hadisas atskleidžia Pranašo rūpestį savo bendruomene ir gilią užuojautą, lydėjusią jį visais gyvenimo etapais. Net paskutinėmis dienomis, ligos patale, jis nepamiršo savo ummos – patardamas, nukreipdamas ir rodydamas kelią į išganymą.
2. At-Tibi sakė: darykite gerus darbus dabar, kad mirties valandą turėtumėte gerą viltį Allahui, nes tie, kurių darbai blogi, mirties akivaizdoje turi blogus lūkesčius apie Allahą.
3. Tobuliausia Allaho tarno būsena yra ta, kai viltis ir baimė yra pusiausvyroje, o meilė dominuoja, nes meilė yra judėjimo priemonė, viltis – varomoji jėga, baimė – vadovas, o Allahas – tas, kuris Savo gailestingumu ir dosnumu padeda pasiekti tikslą.
4. Esantis šalia mirštančio žmogaus turi stiprinti jo viltį ir skatinti tikėtis iš Allaho tik gero. Kaip matoma šiame hadise, Pranašas šiuos žodžius pasakė likus vos trims dienoms iki savo mirties.