Hadithas: Tam, kuris stato mečetę vardan Allaho, Jis pastatys jam tokią pačią rojuje.““

عَنْ ‌مَحْمُودِ بْنِ لَبِيدٍ رضي الله عنه:
أَنَّ ‌عُثْمَانَ بْنَ عَفَّانَ أَرَادَ بِنَاءَ الْمَسْجِدِ فَكَرِهَ النَّاسُ ذَلِكَ، وَأَحَبُّوا أَنْ يَدَعَهُ عَلَى هَيْئَتِهِ، فَقَالَ: سَمِعْتُ رَسُولَ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ: «مَنْ بَنَى مَسْجِدًا لِلهِ بَنَى اللهُ لَهُ فِي الْجَنَّةِ مِثْلَهُ».
[صحيح] - [متفق عليه]

Machmud Ibn Labid (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė:
„Usman Ibn Afan (tebūnie Allahas juo patenkintas) norėjo atstatyti Pranašo mečetę, bet žmonėms ši idėja nepatiko ir jie norėjo, kad jis paliktų ją tokią, kokia yra. Po to jis pasakė: „Girdėjau Allaho Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant: „Tam, kuris stato mečetę vardan Allaho, Jis pastatys jam tokią pačią rojuje.““
Sachych - Bendru sutarimu

Paaiškinimas

Usman Ibn Afan norėjo atstatyti Pranašo mečetę ir paversti ją geresne. Tačiau žmonėms tai nepatiko, nes tai reikalautų pakeisti visą jos buvusią struktūrą. Mečetė buvo sumūryta iš molinių plytų, o lubos - iš palmių šakų. Tačiau Usman norėjo ją atstatyti iš akmenų ir gipso. Taigi, jis jiems pranešė, kad girdėjęs Pranašą sakant, kad tas, kuris stato mečetę, kad laimėtų Visagalio malonę, o ne dėl pasipuikavimo ar reputacijos, Allahas duos jam geriausią atlygį už tokį jo poelgį. Atlygis yra tas, kad Allahas pastatys jam panašų rojuje.