Hadithas: Tam, kuris stato mečetę vardan Allaho, Jis pastatys jam tokią pačią rojuje.““

عَنْ ‌مَحْمُودِ بْنِ لَبِيدٍ رضي الله عنه:
أَنَّ ‌عُثْمَانَ بْنَ عَفَّانَ أَرَادَ بِنَاءَ الْمَسْجِدِ فَكَرِهَ النَّاسُ ذَلِكَ، وَأَحَبُّوا أَنْ يَدَعَهُ عَلَى هَيْئَتِهِ، فَقَالَ: سَمِعْتُ رَسُولَ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ: «مَنْ بَنَى مَسْجِدًا لِلهِ بَنَى اللهُ لَهُ فِي الْجَنَّةِ مِثْلَهُ».
[صحيح] - [متفق عليه] - [صحيح مسلم: 533]

Machmud Ibn Labid (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė:
„Usman Ibn Afan (tebūnie Allahas juo patenkintas) norėjo atstatyti Pranašo mečetę, bet žmonėms ši idėja nepatiko ir jie norėjo, kad jis paliktų ją tokią, kokia yra. Po to jis pasakė: „Girdėjau Allaho Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant: „Tam, kuris stato mečetę vardan Allaho, Jis pastatys jam tokią pačią rojuje.““
[Sachych] - [Bendru sutarimu] - [Sachych Muslim - 533]

Paaiškinimas

Usman Ibn Afan norėjo atstatyti Pranašo mečetę ir paversti ją geresne. Tačiau žmonėms tai nepatiko, nes tai reikalautų pakeisti visą jos buvusią struktūrą. Mečetė buvo sumūryta iš molinių plytų, o lubos - iš palmių šakų. Tačiau Usman norėjo ją atstatyti iš akmenų ir gipso. Taigi, jis jiems pranešė, kad girdėjęs Pranašą sakant, kad tas, kuris stato mečetę, kad laimėtų Visagalio malonę, o ne dėl pasipuikavimo ar reputacijos, Allahas duos jam geriausią atlygį už tokį jo poelgį. Atlygis yra tas, kad Allahas pastatys jam panašų rojuje.