عَنْ ‌أَبِي حُمَيْدٍ أَوْ عَنْ ‌أَبِي أُسَيْدٍ قَالَ: قَالَ رَسُولُ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ:
«إِذَا دَخَلَ أَحَدُكُمُ الْمَسْجِدَ فَلْيَقُلِ: اللَّهُمَّ افْتَحْ لِي أَبْوَابَ رَحْمَتِكَ، وَإِذَا خَرَجَ فَلْيَقُلِ: اللَّهُمَّ إِنِّي أَسْأَلُكَ مِنْ فَضْلِكَ».

[صحيح] - [رواه مسلم] - [صحيح مسلم: 713]
المزيــد ...

Abu Hmaid arba Abu Usaid pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė:
„Kai kuris nors iš jūsų įeis į mečetę, tegul sako: „Allahumma iftach ly abuaba rachmatik.“ (O Allahe, atidaryk man Savo gailestingumo vartus). O kai išeis, tegul sako: „Allahumma inni as-aluka min fadlik.“ (O Allahe, aš prašau Tavęs dosnumo).“

[Sachych] - [Perdavė Muslim] - [Sachych Muslim - 713]

Paaiškinimas

Pranašas nukreipė savo bendruomenę į maldavimą, kuris turi būti ištartas įėjus į mečetę: „O Allahe, atidaryk man Savo gailestingumo vartus.“ - tai yra prašyti Visagalio, kad suteiktų priemonių, leidžiančių pasiekti Jo gailestingumą. O išėjus iš mečetės, reikia sakyti: „O Allah, aš prašau Tavęs dosnumo.“ - tai yra prašyti Allaho dosnumo ir geranoriškumo teikiant teisėtą pragyvenimą.

Iš hadiso privalumų

  1. Šį maldavimą pageidautina pasakyti įeinant į mečetę ir išeinant iš jos.
  2. Gailestingumas minimas kalbant apie įėjimą, o dosnumas - apie išėjimą, nes įeidamas į mečetę žmogus užsiima darbais, kurie priartina jį prie Allaho ir rojaus, todėl dera paminėti gailestingumą; o kai išeina, jis vaikšto po žemę, siekdamas pragyvenimo ir Allaho dosnumo.
  3. Šie maldavimai (zikr) turi būti pasakyti įeinant į mečetę ir išeinant iš jos.
Žiūrėti vertimus
Kalba: Anglų kalba Urdu kalba Ispanų k. Daugiau (57)