Hadithas: „Žmonės, kurie išeina iš susirinkimo, kuriame neprisiminė Allaho, bus tarsi pakilę nuo nudvėsusio asilo gaišenos, ir tai jiems sukels sielvartą.“

عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ رضي الله عنه قَالَ: قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ:
«مَا مِنْ قَوْمٍ يَقُومُونَ مِنْ مَجْلِسٍ لَا يَذْكُرُونَ اللَّهَ فِيهِ إِلَّا قَامُوا عَنْ مِثْلِ جِيفَةِ حِمَارٍ، وَكَانَ لَهُمْ حَسْرَةً».
[صحيح] - [رواه أبو داود] - [سنن أبي داود: 4855]

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė:
„Žmonės, kurie išeina iš susirinkimo, kuriame neprisiminė Allaho, bus tarsi pakilę nuo nudvėsusio asilo gaišenos, ir tai jiems sukels sielvartą.“
[Sachych] - [Perdavė Abu Daūd] - [Sunan Abi-Daūd - 4855]

Paaiškinimas

Pranašas pranešė, kad žmonės, kurie susėdo drauge, o paskui išsiskyrė neprisiminę Allaho savo susirinkimo metu, bus panašūs į tuos, kurie susirinko aplink dvokiančią ir yrančią nudvėsusio asilo gaišeną, nes jie buvo užsiėmę pokalbiais, visiškai atitraukusiais juos nuo Allaho prisiminimo. Toks susirinkimas jiems virs nuostoliu, praradimu ir nesibaigiančiu apgailestavimu Teismo dieną.

Iš hadiso privalumų

1. Minėtas įspėjimas dėl aplaidumo prisimenant Allahą iš tiesų neapsiriboja vien susibūrimais, bet taikomas ir kitoms situacijoms. An-Nawawi sakė: „Tam, kuris sėdi bet kurioje vietoje, nepageidautina jos palikti, kol jis ten nepaminės Allaho.“
2. Jų apgailestavimas Teismo dieną kils arba dėl to, kad jie prarado atlygį ir atpildą, nepasinaudodami laiku paklusti Allahui, arba dėl to, kad nusidėjo ir dėl to patirs bausmę.
3. Jeigu šis įspėjimas taikomas aplaidumui net tada, kai jis susijęs su leistinais dalykais, tai ką jau kalbėti apie draudžiamus susibūrimus, kuriuose yra apkalbos, skleidžiami gandai ir kiti panašūs dalykai?!