عَنْ أَبِي مُسْلِمٍ الْخَوْلَانِيِّ، قَالَ: حَدَّثَنِي الْحَبِيبُ الْأَمِينُ، أَمَّا هُوَ فَحَبِيبٌ إِلَيَّ، وَأَمَّا هُوَ عِنْدِي فَأَمِينٌ، عَوْفُ بْنُ مَالِكٍ الْأَشْجَعِيُّ رضي الله عنه قَالَ:
كُنَّا عِنْدَ رَسُولِ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ، تِسْعَةً أَوْ ثَمَانِيَةً أَوْ سَبْعَةً، فَقَالَ: «أَلَا تُبَايِعُونَ رَسُولَ اللهِ؟» وَكُنَّا حَدِيثَ عَهْدٍ بِبَيْعَةٍ، فَقُلْنَا: قَدْ بَايَعْنَاكَ يَا رَسُولَ اللهِ، ثُمَّ قَالَ: «أَلَا تُبَايِعُونَ رَسُولَ اللهِ؟» فَقُلْنَا: قَدْ بَايَعْنَاكَ يَا رَسُولَ اللهِ، ثُمَّ قَالَ: «أَلَا تُبَايِعُونَ رَسُولَ اللهِ؟» قَالَ: فَبَسَطْنَا أَيْدِيَنَا وَقُلْنَا: قَدْ بَايَعْنَاكَ يَا رَسُولَ اللهِ، فَعَلَامَ نُبَايِعُكَ؟ قَالَ: «عَلَى أَنْ تَعْبُدُوا اللهَ وَلَا تُشْرِكُوا بِهِ شَيْئًا، وَالصَّلَوَاتِ الْخَمْسِ، وَتُطِيعُوا -وَأَسَرَّ كَلِمَةً خَفِيَّةً- وَلَا تَسْأَلُوا النَّاسَ شَيْئًا» فَلَقَدْ رَأَيْتُ بَعْضَ أُولَئِكَ النَّفَرِ يَسْقُطُ سَوْطُ أَحَدِهِمْ، فَمَا يَسْأَلُ أَحَدًا يُنَاوِلُهُ إِيَّاهُ.
[صحيح] - [رواه مسلم] - [صحيح مسلم: 1043]
المزيــد ...
Abu Muslim Al-Khaulani pranešė: „Brangus ir patikimas žmogus, jis man brangus ir aš laikau jį patikimu - Auf Ibn Malik Al-Ašdža-i (tebūnie Allahas juo patenkintas) man pasakė:
Mes buvome pas Allaho Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam), mūsų buvo devyni, aštuoni ar septyni. Jis pasakė: „Ar neduosite ištikimybės Allaho Pasiuntiniui pažado?“ Mes neseniai davėme jam ištikimybės pažadą, todėl pasakėme: „Jau davėme tau ištikimybės pažadą, o Allaho Pasiuntiny.“ Tada jis pasakė: „Ar neduosite ištikimybės Allaho Pasiuntiniui pažado?“ Mes pasakėme: „Mes jau davėme tau ištikimybės pažadą, o Allaho Pasiuntiny.“ Tada jis vėl pasakė: „Ar neduosite ištikimybės Allaho Pasiuntiniui pažado?“ Mes ištiesėme rankas ir pasakėme: „Mes jau davėme tau ištikimybės pažadą, o Allaho Pasiuntiny. Taigi, kokį turėtume tau duoti ištikimybės pažadą?“ Jis atsakė: „Garbinti Allahą ir nesieti su Juo partnerių, melstis penkias maldas, paklusti ir - pasakė tyliu balsu - nieko neprašyti iš žmonių.“ Po to mačiau, kaip kai kurie iš tų žmonių numetė savo botagą, ir jie niekieno neprašė jo paduoti.“
[Sachych] - [Perdavė Muslim] - [Sachych Muslim - 1043]
Pranašas buvo su kai kuriais bendražygiais ir tris kartus paprašė jų duoti jam ištikimybės ir sandoros įsipareigojimą tam tikriems dalykams, kurie yra:
Pirma: garbinti Allahą vieną, vykdant Jo įsakymus ir vengiant draudimų, ir nesieti su Juo partnerių.
Antra: atlikti penkias privalomas maldas kiekvieną dieną ir naktį.
Trečia: išgirsti ir paklusti gėryje tiems, kurie yra atsakingi už musulmonus.
Ketvirta: prašyti Visagalio Allaho visų savo poreikių, nieko nereikalaujant iš žmonių. Pranašas tai pasakė žemu balso tonu.
Kompanjonai elgėsi pagal tai, ką pažadėjo taip, kad hadiso pasakotojas pasakė: „Iš tiesų, aš mačiau kompanjoną, kai nukrito jo botagas, jis nepaprašė, kad kas nors jį jam paduotų; verčiau nulipo ir pasiėmė pats.