عن أبي هريرة رضي الله عنه عن النبي صلى الله عليه وسلم أنه قال:
«مَنْ خَرَجَ مِنَ الطَّاعَةِ، وَفَارَقَ الْجَمَاعَةَ فَمَاتَ، مَاتَ مِيتَةً جَاهِلِيَّةً، وَمَنْ قَاتَلَ تَحْتَ رَايَةٍ عِمِّيَّةٍ، يَغْضَبُ لِعَصَبَةٍ، أَوْ يَدْعُو إِلَى عَصَبَةٍ، أَوْ يَنْصُرُ عَصَبَةً، فَقُتِلَ، فَقِتْلَةٌ جَاهِلِيَّةٌ، وَمَنْ خَرَجَ عَلَى أُمَّتِي، يَضْرِبُ بَرَّهَا وَفَاجِرَهَا، وَلَا يَتَحَاشَى مِنْ مُؤْمِنِهَا، وَلَا يَفِي لِذِي عَهْدٍ عَهْدَهُ، فَلَيْسَ مِنِّي وَلَسْتُ مِنْهُ».
[صحيح] - [رواه مسلم] - [صحيح مسلم: 1848]
المزيــد ...
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė:
„Kas atsisako paklusnumo, atsiskiria nuo bendruomenės ir miršta, tai miršta tokia mirtimi kaip džahilijos (priešislaminis laikotarpis). Kas kovoja aklai, užsiliepsnodamas dėl savo tautos pasididžiavimo, kviečia kovoti dėl to arba paremia savo žmonių pasididžiavimą ir žūsta, jo mirtis yra kaip džahilijos. Kas maištauja prieš mano bendruomenę, žudo teisiuosius ir nedoruosius, nevengia tikinčiųjų tarp jų ir nesilaiko sandoros su tais, su kuriais jas sudarė, jis nepriklauso man ir aš nepriklausau jam.“
[Sachych] - [Perdavė Muslim] - [Sachych Muslim - 1848]
Pranašas atkreipė dėmesį, kad jei kas nors nukrypsta nuo paklusnumo valdovams ir atsiskiria nuo musulmonų bendruomenės, sutikusios prisiekti ištikimybę valdovui ir miršta būdamas atskirties ir nepaklusnumo būsenoje, jis mirė kaip džahilija žmonių mirtis, kurie nenorėjo paklusti lyderiams ar susivienyti, veikiau jie buvo skirtingos grupės ir gentys, kovojančios viena su kita.
. Pranašas informavo, kad jei kas nors aklai kovoja po vėliava, po kuria jis negali atskirti tiesos nuo melo, ir jis pyksta dėl savo šališkumo tik savo tautai ar genčiai, o ne dėl paramos religijai ir tiesai, ir jis kovoja aklai be įžvalgos ar žinių, jei jis miršta tokioje būsenoje, jo mirtis yra kaip džahilijos.
Ir jei kas sukyla prieš Pranašo bendruomenę, smogdamas ir teisiesiems, ir nedoriesiems bei nesirūpindamas tuo, ką daro, nebijodamas bausmės už tai, žudydamas tikinčiuosius tarp jų ir nevykdydamas sandoros su tais, su kuriais jas sudarė iš netikinčiųjų ar valdovų - veikiau jis jas pažeidžia - tai yra didelė nuodėmė ir kas tai daro, nusipelno šio griežto įspėjimo.