عن أبي هريرة رضي الله عنه عن النبي صلى الله عليه وسلم أنه قال:
«مَنْ خَرَجَ مِنَ الطَّاعَةِ، وَفَارَقَ الْجَمَاعَةَ فَمَاتَ، مَاتَ مِيتَةً جَاهِلِيَّةً، وَمَنْ قَاتَلَ تَحْتَ رَايَةٍ عِمِّيَّةٍ، يَغْضَبُ لِعَصَبَةٍ، أَوْ يَدْعُو إِلَى عَصَبَةٍ، أَوْ يَنْصُرُ عَصَبَةً، فَقُتِلَ، فَقِتْلَةٌ جَاهِلِيَّةٌ، وَمَنْ خَرَجَ عَلَى أُمَّتِي، يَضْرِبُ بَرَّهَا وَفَاجِرَهَا، وَلَا يَتَحَاشَى مِنْ مُؤْمِنِهَا، وَلَا يَفِي لِذِي عَهْدٍ عَهْدَهُ، فَلَيْسَ مِنِّي وَلَسْتُ مِنْهُ».
المزيد
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė:
„Kas atsisako paklusnumo, atsiskiria nuo bendruomenės ir miršta, tai miršta tokia mirtimi kaip džahilijos (priešislaminis laikotarpis). Kas kovoja aklai, užsiliepsnodamas dėl savo tautos pasididžiavimo, kviečia kovoti dėl to arba paremia savo žmonių pasididžiavimą ir žūsta, jo mirtis yra kaip džahilijos. Kas maištauja prieš mano bendruomenę, žudo teisiuosius ir nedoruosius, nevengia tikinčiųjų tarp jų ir nesilaiko sandoros su tais, su kuriais jas sudarė, jis nepriklauso man ir aš nepriklausau jam.“
