عَنْ المُغِيرَةِ رضي الله عنه قَالَ:
كُنْتُ مَعَ النَّبِيِّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي سَفَرٍ، فَأَهْوَيْتُ لِأَنْزِعَ خُفَّيْهِ، فَقَالَ: «دَعْهُمَا، فَإِنِّي أَدْخَلْتُهُمَا طَاهِرَتَيْنِ» فَمَسَحَ عَلَيْهِمَا.
[صحيح] - [متفق عليه] - [صحيح البخاري: 206]
المزيــد ...
Al-Mughira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė:
Vieną kartą buvau kartu su Pranašu (ramybė ir Allaho palaima jam) kelionėje ir pasilenkiau numauti jo odines kojines (khuf), bet jis pasakė: „Palik jas, nes aš jas užsimoviau būdamas tyrumo būsenoje.“ Taigi, jis perbraukė šlapiais pirštais per jas.
[Sachych] - [Bendru sutarimu] - [Sachych Al-Bukhari - 206]
Vienoje iš savo kelionių Pranašas atlikinėjo apsiprausimą (vudu). Pasiekus kojų plovimo dalį, Al-Mughira Ibn Šubah (tebūnie Allahas juo patenkintas) ištiesė rankas, kad numautų Pranašo odines kojines, kad jis galėtų nusiplauti kojas. Tačiau Pranašas pasakė: Palik juos ir nenuimk, nes aš juos užsimoviau būdamas tyrumo būsenoje. Vadinasi, Pranašas užuot plovęs kojas, braukė per odines kojines.