عَنْ عُمَرَ بْنِ الْخَطَّابِ رضي الله عنه قَالَ: قَالَ رَسُولُ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ:
«إِنَّ اللهَ عَزَّ وَجَلَّ يَنْهَاكُمْ أَنْ تَحْلِفُوا بِآبَائِكُمْ»، قَالَ عُمَرُ: فَوَاللهِ مَا حَلَفْتُ بِهَا مُنْذُ سَمِعْتُ رَسُولَ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ نَهَى عَنْهَا ذَاكِرًا وَلَا آثِرًا.
[صحيح] - [متفق عليه] - [صحيح مسلم: 1646]
المزيــد ...
Umar Ibn Al-Khattab (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė:
„Iš tiesų, Visagalis Allahas draudžia jums prisiekti savo protėviais.“ Umar pasakė: „Prisiekiu Allahu, aš niekada savo protėviais nebeprisiekiau, po to kai išgirdau, kad Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) tai uždraudė nei tyčia, nei perduodant nuo kitų.“
[Sachych] - [Bendru sutarimu] - [Sachych Muslim - 1646]
Pranašas mums pranešė, kad Visagalis draudžia prisiekti protėviais. Taigi, kas nori prisiekti, turi prisiekti tik Allahu ir niekuo, išskyrus Jį. Umar Ibn Al-Khattab paminėjo, kad nuo tada, kai išgirdo Pranašą tai sakant, jis niekada neprisiekė kitu, išskyrus Allahą, nei tyčia, nei pranešdamas apie tokią priesaiką kitų vardu.