Hadithas: Mes randame savyje minčių, apie kurias mums būtų per daug sunku kalbėti.“ Pranašas pasakė: „Ir jūs tai patyrėte?“ Jie atsakė: „Taip.“ Jis pasakė: „Tai aiškus tikėjimas.““

عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ رضي الله عنه قال:
جَاءَ نَاسٌ مِنْ أَصْحَابِ النَّبِيِّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ، فَسَأَلُوهُ: إِنَّا نَجِدُ فِي أَنْفُسِنَا مَا يَتَعَاظَمُ أَحَدُنَا أَنْ يَتَكَلَّمَ بِهِ، قَالَ: «وَقَدْ وَجَدْتُمُوهُ؟» قَالُوا: نَعَمْ، قَالَ: «ذَاكَ صَرِيحُ الْإِيمَانِ».
[صحيح] - [رواه مسلم] - [صحيح مسلم: 132]

Pranešta nuo Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas), kad jis pasakė:
„Kai kurie Pranašo kompanjonai priėjo prie jo ir tarė: „Mes randame savyje minčių, apie kurias mums būtų per daug sunku kalbėti.“ Pranašas pasakė: „Ir jūs tai patyrėte?“ Jie atsakė: „Taip.“ Jis pasakė: „Tai aiškus tikėjimas.““
[Sachych] - [Perdavė Muslim] - [Sachych Muslim - 132]

Paaiškinimas

Pranašo kompanjonų grupė atėjo ir paklausė jo apie mintis, kurios ateina į jų galvas, ir dėl jų bjaurumo ir atgrasumo jiems pasirodė per sunku jas išreikšti. Tada Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) tarė: Tai, ką jūs patiriate, yra aiškus tikėjimas ir tikrumas, skatinantis jus susilaikyti ir atmesti tai, ką šėtonas deda į jūsų širdis, nes manote, kad tai yra blogos mintys. Šėtonas negalėjo dominuoti jūsų širdyse, kitaip nei kitų, kurių širdis jis nugalėjo ir nesusidūrė su tų minčių atstūmimu bei pasipriešinimu.