Hadithas: „Nesakykite: „Ko nori Allahas ir kažkas [kitas]“, o sakykite: „Ko nori Allahas ir po to - kažkas.“

عَنْ حُذَيْفَةَ رضي الله عنه أَنَّ رَسُولَ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ:
«لَا تَقُولُوا: مَا شَاءَ اللهُ وَشَاءَ فُلَانٌ، وَلَكِنْ قُولُوا: مَا شَاءَ اللهُ ثُمَّ شَاءَ فُلَانٌ».
[صحيح بمجموع طرقه] - [رواه أبو داود والنسائي في الكبرى وأحمد] - [السنن الكبرى للنسائي: 10755]

Huzaifah (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė:
„Nesakykite: „Ko nori Allahas ir kažkas [kitas]“, o sakykite: „Ko nori Allahas ir po to - kažkas.“
[Sachych su visais taryk] - [Perdavė Abu Daūd ir An-Nasa-i knygoje „As-Sunan Al-Kubra“, bei Achmed]

Paaiškinimas

Pranašas draudžia musulmonams sakyti: „Ko nori Allahas ir ko nori toks ir toks asmuo“ arba sakyti: „Ko nori Allahas ir toks ir toks asmuo.“ Taip yra todėl, kad Allaho valia ir ryžtas yra absoliuti ir niekas tuo nesidalija su Juo. Jungtuko „ir“ naudojimas reiškia ką nors susieti su Allahu ir laikyti lygiu. Tačiau reikėtų sakyti: ko nori Allahas, tada ko nori toks ir toks asmuo; taigi, vergo valios pajungimas Allaho valiai yra sakant „tada“ vietoj „ir“, nes „tada“ reiškia seką su laiko tarpu tarp dviejų dalykų paeiliui.