+ -

عن أَنَسَ بْنَ مَالِكٍ رضي الله عنه قال:
بينما نحن جلوس مع النبي صلى الله عليه وسلم في المسجد دخل رجل على جمل، فأناخه في المسجد ثم عقله، ثم قال لهم: أيكم محمد؟ والنبي صلى الله عليه وسلم متكئ بين ظهرانيهم، فقلنا: هذا الرجل الأبيض المتكئ. فقال له الرجل: يا ابن عبد المطلب فقال له النبي صلى الله عليه وسلم: «قد أجبتك». فقال الرجل للنبي صلى الله عليه وسلم: إني سائلك فمشدد عليك في المسألة، فلا تجد علي في نفسك؟ فقال: «سل عما بدا لك» فقال: أسألك بربك ورب من قبلك، آلله أرسلك إلى الناس كلهم؟ فقال: «اللهم نعم». قال: أنشدك بالله، آلله أمرك أن نصلي الصلوات الخمس في اليوم والليلة؟ قال: «اللهم نعم». قال: أنشدك بالله، آلله أمرك أن نصوم هذا الشهر من السنة؟ قال: «اللهم نعم». قال: أنشدك بالله، آلله أمرك أن تأخذ هذه الصدقة من أغنيائنا فتقسمها على فقرائنا؟ فقال النبي صلى الله عليه وسلم: «اللهم نعم». فقال الرجل: آمنت بما جئت به، وأنا رسول من ورائي من قومي، وأنا ضمام بن ثعلبة أخو بني سعد بن بكر.

[صحيح] - [متفق عليه] - [صحيح البخاري: 63]
المزيــد ...

Anas Ibn Malik (tebūnie Allahas juo patenkintas) pasakė:
Kol mes sėdėjome su Pranašu (ramybė ir Allaho palaima jam) mečetėje, įėjo žmogus, atjojęs ant kupranugario. Jis privertė savo kupranugarį atsiklaupti mečetėje, surišo priekinę koją ir paklausė ten sėdinčių žmonių: „Kuris iš jūsų yra Muchammedas?“ Tuo metu Pranašas sėdėjo tarp mūsų, pasirėmęs ant rankos. Mes atsakėme: „Šis baltas atsigulęs žmogus.“ Tada vyras kreipėsi į jį: „O Abdul-Mutalib sūnau!“ Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Aš esu čia.“ Vyras pasakė: „Turiu tau nemažai klausimų. Taigi neužpyk.“ Pranašas pasakė: „Klausk, ko tik nori.“ Vyras paklausė: „Prisiekiu tavo ir tų (pranašų), kurie buvo prieš tave, Viešpačiu. Ar Allahas atsiuntė tave kaip pasiuntinį visai žmonijai?“ Pranašas atsakė: „Priesiekiu Allahu, taip.“ Vyras toliau paklausė: „Aš prašau tavęs prieš Allahą. Ar Allahas įsakė mums melstis penkias maldas per dieną ir naktį?“ Jis atsakė: „Priesiekiu Allahu, taip.“ Vyras toliau klausė: „Aš prašau tavęs prieš Allahą. Ar Allahas įsakė mums laikytis pasninko šį metų mėnesį?“ Jis atsakė: „Priesiekiu Allahu, taip.“ Vyras pasakė: „Aš prašau tavęs prieš Allahą. Ar Allahas įsakė mums paimti labdarą iš mūsų turtingų žmonių ir išdalinti ją tarp mūsų vargšų?“ Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) atsakė: „Priesiekiu Allahu, taip.“ Po to tas vyras pasakė: „Aš tikiu viskuo, su kuo buvai (Pranaše) atsiųstas, ir mano tauta mane čia atsiuntė. Esu Dimam Ibn Salaba, iš Banu Sad Ibn Bakr brolių.“

[Sachych] - [Bendru sutarimu] - [Sachych Al-Bukhari - 63]

Paaiškinimas

Anas Ibn Malik (tebūnie Allahas juo patenkintas) pasakoja: Kai kompanjonai sėdėjo su Pranašu (ramybė ir Allaho palaima jam) mečetėje, įėjo žmogus, atjojęs ant kupranugario, jis privertė kupranugarį atsiklaupti ir surišo jį. Tada jis paklausė jų: Kuris iš jūsų yra Muchammedas? Tuo tarpu Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) rymojo tarp žmonių. Taigi, mes atsakėme: šis baltas atsigulęs žmogus. Tada vyras kreipėsi į jį: „O Abdul-Mutalib sūnau!“ Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) jam atsakė: Aš tave išgirdau, taigi klausk, aš tau atsakysiu. Vyras tarė Pranašui (ramybė ir Allaho palaima jam): Aš turiu tau daug klausimų, taigi neužpyk ant manęs. Kitaip tariant: nepyk ant manęs ir nesusierzink. Jis atsakė: klausk, ko tik nori. Jis pasakė: „Prisiekiu tavo ir tų (pranašų), kurie buvo prieš tave, Viešpačiu. Ar Allahas atsiuntė tave kaip pasiuntinį visai žmonijai?“ Pranašas atsakė: „Prisiekiu Allahu, taip“, patvirtindamas savo teisingumą. Vyras toliau klausė: „Aš prašau tavęs prieš Allahą. Ar Allahas įsakė mums melstis penkias maldas per dieną ir naktį?“ T. y. privalomas maldas. Pranašas atsakė: „Priesiekiu Allahu, taip.“ Vyras paklausė: „Aš prašau tavęs prieš Allahą. Ar Allahas įsakė mums laikytis pasninko šį metų mėnesį?“ T. y. Ramadano mėnesį. Pranašas atsakė: „Priesiekiu Allahu, taip.“ Vyras paklausė: „Aš prašau tavęs Prieš Allahą. Ar Allahas įsakė mums paimti labdarą iš mūsų turtingų žmonių ir išdalinti ją tarp mūsų vargšų?“ T. y. zakatą. Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) atsakė: „Priesiekiu Allahu, taip.“ Po to Dimam (tas vyras) priėmė islamą ir pranešė Pasiuntiniui, kad jis kvies savo žmones į islamą, ir prisistatė - Dimam Ibn Salaba iš Banu Sad Ibn Bakr.

Vertimas: Anglų kalba Urdu kalba Ispanų k. Indoneziečių kalba Uigūrų kalba Bengalų kalba Prancūzų kalba Turkų kalba Rusų kalba Bosnių kalba Sinhalų kalba Indų kalba Vietnamiečių kalba Tagalogų kalba Kurdų k. Hausų k. Portugalų k. Malajalių k. Telugų k. Suahilių k. Tamilų k. Birmiečių k. Tajų k. Vokiečių k. Puštūnų kalba Asamiečių k. Albanų k. Švedų kalba Amharų kalba Olandų kalba Gudžaratų kalba Kirgizų kalba Nepalų kalba Jorubų kalba Dari kalba Serbų kalba Somalių kalba Tadžikų kalba Bantų kalba Rumunų kalba Vengrų kalba Čekų kalba الموري Malagasių kalba Italų k. Oromų kalba Kanadų kalba الولوف البلغارية Azerbaidžaniečių kalba اليونانية Uzbekų kalba Ukrainiečių kalba الجورجية اللينجالا المقدونية
Žiūrėti vertimus

Iš hadiso privalumų

  1. Hadisas rodo Pranašo kuklumą, nes vyras (Dimam) negalėjo jo atpažinti tarp jo kompanjonų.
  2. Tai pabrėžia gerą Pranašo charakterį ir švelnumą atsakant klausiančiajam, ir šis geras atsakymo būdas yra viena iš priežasčių, kodėl yra priimamas kvietimas į islamą.
  3. Yra leidžiama apibūdinti asmenį pagal tam tikrą jo bruožą, pavyzdžiui, baltą ir rausvą odą, aukštą ir žemą ūgį ar bet kokį kitą požymį, kuris nėra laikomas trūkumu, nebent tam asmeniui tai nepatinka.
  4. Netikinčiam žmogui leidžiama įeiti į mečetę dėl kokių nors poreikių.
  5. Hadise nepaminėtas Hadž, nes tikriausiai jis dar nebuvo įsakytas, kai šis vyras atėjo pas Pranašą.
  6. Kompanjonai labai norėjo kviesti žmones į islamą. Kai šis vyras priėmė islamą, jis buvo pasiryžęs pakviesti į jį savo žmones.