Hadithas: „Piktžodžiavimas prieš musulmoną yra nepaklusnumas, o kova su juo - netikėjimas.“

عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بنِ مَسْعُودٍ رضي الله عنه أَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ:
«سِبَابُ المُسْلِمِ فُسُوقٌ، وَقِتَالُهُ كُفْرٌ».
[صحيح] - [متفق عليه] - [صحيح البخاري: 48]

Abdullah Ibn Masud (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė:
„Piktžodžiavimas prieš musulmoną yra nepaklusnumas, o kova su juo - netikėjimas.“
[Sachych] - [Bendru sutarimu] - [Sachych Al-Bukhari - 48]

Paaiškinimas

Pranašas uždraudė keikti ir įžeidinėti savo musulmoną brolį, nurodydamas, kad tai yra nepaklusnumas Allahui ir Jo Pranašui, o kovoti prieš savo musulmoną brolį yra netikėjimas (kufr), tačiau tai yra mažasis netikėjimas.

Iš hadiso privalumų

1. Privaloma gerbti musulmono garbę ir gyvybę.
2. Tas, kuris neteisingai šmeižia musulmoną, gali patirti sunkias pasekmes, nes toks asmuo yra įžūlus nusidėjėlis (fasik).
3. Įžeidinėjimas ir kovojimas su kitu musulmonu silpnina ir mažina tikėjimą.
4. Kai kurie veiksmai vadinami kufr (netikėjimu), nors jie nepasiekia didžiojo kufr, dėl kurio žmogus išeina iš islamo.
5. Netikėjimas čia reiškia mažąjį kufr, dėl kurio neišeinama iš islamo tikėjimo, pagal vieningą Ahl as-Suna sutarimą, nes Allahas Visagalis nustatė tikėjimo brolybę tikintiesiems, kovos ir ginčų atvejais, kaip Jis sako Korane: {Ir jeigu dvi tikinčiųjų grupės įsivelia į kovą, tuomet siek taikos tarp jų.} iki {Iš tiesų, tikintieji yra broliai (Islame).}