Hadithas: „Mes niekada nelaikėme gelsvumo ir rusvumo svarbiu (nelaikėme menstruacijomis) po apsivalymo.“

عن أُمِّ عَطِيَّةَ رَضي الله عنها، وكَانَتْ بايَعَت النبيَّ صلى الله عليه وسلم، قالت:
كُنَّا لا نَعُدّ الكُدرَةَ والصُّفْرَةَ بعدَ الطُّهرِ شيئًا.
[صحيح] - [رواه أبو داود بهذا اللفظ، ورواه البخاري بدون زيادة (بعد الطهر)] - [سنن أبي داود: 307]

Umm Atija (tebūnie Allahas ja patenkintas), kuri pažadėjo ištikimybę Pranašui (ramybė ir Allaho palaima jam), pranešė:
„Mes niekada nelaikėme gelsvumo ir rusvumo svarbiu (nelaikėme menstruacijomis) po apsivalymo.“
[Sachych] - [رواه أبو داود بهذا اللفظ ورواه البخاري بدون زيادة (بعد الطهر)] - [Sunan Abi-Daūd - 307]

Paaiškinimas

Moteris kompanionė Umm Atija pranešė, kad, po tyrumo nuo mentruacijų, moterys, Pranašo laikais, nelaikė iš makšties išsiskiriančio skysčio, kuris dažniausiai būna tamsus arba gelsvas, mėnesinėmis. Vadinasi, tokios išskyris nesutrukdė joms melstis ar pasninkauti.

Iš hadiso privalumų

1. Skystis, išsiskiriantis iš moters makšties - po tyrumo nuo mėnesinių - neturi reikšmės, net jei dėl kraujo pėdsakų atrodo rusvas ar gelsvas.
2. Rudos ir gelsvos išskyros įprastų menstruacijų metu laikomos mėnesinėmis, nes įprastu kraujavimo laikotarpiu tai yra kraujas, tiesiog susimaišęs su skysčiu.
3. Moteris neturi susilaikyti nuo maldos ar pasninko dėl rusvų ir gelsvų išskyrų po tyrumo; verčiau ji turėtų apsiprausti ir melstis.