عَنْ عَائِشَةَ أُمِّ المُؤْمِنينَ رَضي الله عنها أَنَّهَا قَالَتْ:
إِنَّ أُمَّ حَبِيبَةَ بِنْتَ جَحْشٍ الَّتِي كَانَتْ تَحْتَ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ عَوْفٍ شَكَتْ إِلَى رَسُولِ اللهِ صلى الله عليه وسلم الدَّمَ، فَقَالَ لَهَا: «امْكُثِي قَدْرَ مَا كَانَتْ تَحْبِسُكِ حَيْضَتُكِ، ثُمَّ اغْتَسِلِي». فَكَانَتْ تَغْتَسِلُ عِنْدَ كُلِّ صَلَاةٍ.
[صحيح] - [رواه مسلم] - [صحيح مسلم: 334]
المزيــد ...
Aiša, tikinčiųjų motina, (tebūnie Allahas ja patenkintas) perdavė:
Umm Habiba Bint Džahš, Abdur-Rahman Ibn Auf žmona, skundėsi Allaho Pasiuntiniui (ramybė ir Allaho palaima jam) dėl kraujo. Jis jai pasakė: „Palauk tiek, kiek paprastai trunka menstruacijos, tada atlik ghusl [ir grįžk prie maldos].“ Taigi, kiekvienai maldai ji atlikdavo ghusl.
[Sachych] - [Perdavė Muslim] - [Sachych Muslim - 334]
Viena iš kompanjonių moterų skundėsi Pranašui dėl nepaliaujamo kraujo tekėjimo. Jis įsakė jai susilaikyti nuo maldos tomis dienomis, kai jai paprastai būdavo mėnesinės, o tada atlikti ghusl ir grįžti prie maldos. Tačiau Umm Habiba kiekvienai maldai savo noru atlikdavo ghusl.