عَنْ عَائِشَةَ أُمِّ المؤمنين رضي الله عنها أَنَّ فَاطِمَةَ بِنْتَ أَبِي حُبَيْشٍ سَأَلَتِ النَّبِيَّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَتْ:
إِنِّي أُسْتَحَاضُ فَلاَ أَطْهُرُ، أَفَأَدَعُ الصَّلاَةَ؟ فَقَالَ: «لَا، إِنَّ ذَلِكِ عِرْقٌ، وَلَكِنْ دَعِي الصَّلاَةَ قَدْرَ الأَيَّامِ الَّتِي كُنْتِ تَحِيضِينَ فِيهَا، ثُمَّ اغْتَسِلِي وَصَلِّي».
المزيد
Aiša, tikinčiųjų motina, (tebūnie Allahas ja patenkintas) pranešė, kad Fatima Bint Abi Hubaiš paklausė Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) sakydama:
„Turiu nuolatinį kraujavimą iš makšties ir niekada nepasiekiu tyrumo. Ar turėčiau susilaikyti nuo maldos?“ Jis atsakė: „Ne, tai yra kraujagyslės kraujas. Susilaikyk nuo maldos tiek dienų, kiek tau paprastai trukdavo mėnesinės, tada atlik ghusl ir melskis.“
