Hadithas: „Du žmonių veiksmai laikomi mažojo kufro (netikėjimo) pasireiškimais: šmeižtas dėl kilmės ir garsus gedėjimas dėl mirusiojo.“

عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ رضي الله عنه قَالَ: قَالَ رَسُولُ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ:
«اثْنَتَانِ فِي النَّاسِ هُمَا بِهِمْ كُفْرٌ: الطَّعْنُ فِي النَّسَبِ، وَالنِّيَاحَةُ عَلَى الْمَيِّتِ».
[صحيح] - [رواه مسلم] - [صحيح مسلم: 67]

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė:
„Du žmonių veiksmai laikomi mažojo kufro (netikėjimo) pasireiškimais: šmeižtas dėl kilmės ir garsus gedėjimas dėl mirusiojo.“
[Sachych] - [Perdavė Muslim] - [Sachych Muslim - 67]

Paaiškinimas

Pasiuntinys praneša apie dvi žmonių savybes, kurios yra iš netikinčiųjų elgesio bruožų ir džahilijos (prieš islamiškojo nežinojimo laikotarpio) moralės, o tai yra:
Pirma: žmonių kilmės pažeminimas, menkinimas ir išdidus elgesys su jais.
Antra: garsus gedėjimas nelaimės metu, kaip nepasitenkinimo likimu išreiškimas arba drabužių plėšymas.

Iš hadiso privalumų

1. Raginama laikytis nuolankumo ir atsisakyti išdidumo kitų atžvilgiu.
2. Privaloma kantriai iškęsti nelaimes ir vengti nepasitenkinimo išreiškimo.
3. Šie veiksmai priskiriami mažajam kufr, tačiau žmogus, kuris juos vykdo, netampa netikinčiu tol, kol nepadaro didžiojo kufr veiksmo, kuris išveda iš islamo.
4. Islamas draudžia visas veiklas, kurios sukelia nesutarimus ir susiskaldymą tarp musulmonų, įskaitant priekaištavimus dėl kilmės bei panašius veiksmus.