Hadithas: Kas rodo priešiškumą pamaldžiam mano garbintojui, skelbiu prieš jį karą. O pats mylimiausias Man iš visko, ką mano tarnas daro, siekdamas priartėti prie Manęs, yra tai, ką aš jam pavedžiau kaip pareigą

عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ رضي الله عنه قَالَ:
قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ: «إِنَّ اللَّهَ قَالَ: مَنْ عَادَى لِي وَلِيًّا فَقَدْ آذَنْتُهُ بِالحَرْبِ، وَمَا تَقَرَّبَ إِلَيَّ عَبْدِي بِشَيْءٍ أَحَبَّ إِلَيَّ مِمَّا افْتَرَضْتُ عَلَيْهِ، وَمَا يَزَالُ عَبْدِي يَتَقَرَّبُ إِلَيَّ بِالنَّوَافِلِ حَتَّى أُحِبَّهُ، فَإِذَا أَحْبَبْتُهُ: كُنْتُ سَمْعَهُ الَّذِي يَسْمَعُ بِهِ، وَبَصَرَهُ الَّذِي يُبْصِرُ بِهِ، وَيَدَهُ الَّتِي يَبْطِشُ بِهَا، وَرِجْلَهُ الَّتِي يَمْشِي بِهَا، وَإِنْ سَأَلَنِي لَأُعْطِيَنَّهُ، وَلَئِنِ اسْتَعَاذَنِي لَأُعِيذَنَّهُ، وَمَا تَرَدَّدْتُ عَنْ شَيْءٍ أَنَا فَاعِلُهُ تَرَدُّدِي عَنْ نَفْسِ المُؤْمِنِ، يَكْرَهُ المَوْتَ وَأَنَا أَكْرَهُ مَسَاءَتَهُ».
[صحيح] - [رواه البخاري] - [صحيح البخاري: 6502]

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė:
Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pranešė, kad Allahas pasakė: „Kas rodo priešiškumą pamaldžiam mano garbintojui, skelbiu prieš jį karą. O pats mylimiausias Man iš visko, ką mano tarnas daro, siekdamas priartėti prie Manęs, yra tai, ką aš jam pavedžiau kaip pareigą. Ir Mano tarnas sieks priartėti prie Manęs per papildomą garbinimą (navafil), kol aš jį pamilsiu. Kai Aš jį mylėsiu, tapsiu jo klausa, kuria jis klauso, ir jo regėjimu, kuriuo jis regi, ir ranka, kuria jis ima, ir koja, kuria jis vaikščioja. Ir jei jis Manęs ko nors prašo, Aš tikrai jam tai duosiu, o jei jis ieško Mano apsaugos, Aš jį tikrai apsaugosiu. Ir Aš niekada nedvejoju taip, kaip dvejoju ištraukdamas sielą iš Savo tikinčio tarno kūno. Jis nenori mirti, o Aš nenoriu sukelti jam kančių.“
[Sachych] - [Perdavė Al-Bukhari] - [Sachych Al-Bukhari - 6502]

Paaiškinimas

Kudsi hadise Pranašas praneša, kad Visagalis pasakė: „Kas įskaudina vieną iš mano artimųjų tarnų, supykdo jį ir puoselėja jam neapykantą, Aš pareiškiu jam atvirą priešiškumą.“
Dievobaimingas tikintysis yra artimas Allahui, o jo artumo Allahui laipsnis matuojamas jo tikėjimu ir dievobaimingumu. Labiausiai Allaho mylimas būdas, kuriuo musulmonas siekia priartėti prie Jo, yra vykdyti tai, ką Jis liepė ir padarė privalomu ir vengti uždraustų dalykų. Musulmonas nenustos siekęs priartėti prie savo Viešpaties per papildomus garbinimo veiksmus, šalia privalomų, kol jis gaus Allaho meilę. Jei Allahas Jį myli, Jis padės jam dėl keturių jo organų.
Jis padės jam išgirsti ir jis girdės tik tai, kas patinka Allahui.
Ir padės jam dėl jo regėjimo, ir jis žiūrės tik į tai, kas patinka Allahui.
Ir Jis nukreips jo rankas, o rankomis jis darys tik tai, kas patinka Allahui.
Ir Jis nukreips jo kojas, ir jis eis tik ten, kur patinka Allahui, ir sieks tik to, kas gera.
Kartu prie viso to, jei jis ko nors prašo Allaho, Jis patenkina jo prašymą ir jo maldavimas bus išklausytas; ir jei jis ieško prieglobsčio pas Allahą ir kreipiasi į Jį, ieškodamas apsaugos, Visagalis suteiks jam prieglobstį ir apsaugą nuo to, ko jis bijo.
Tada Visagalis pasakė: „Ir niekuo, ką darau, Aš nedvejoju labiau, nei ištraukdamas sielą iš Savo tikinčio tarno kūno iš gailestingumo jam“, nes jis bjaurisi mirtimi dėl to, kad ji yra susijusi su kančia ir Allahas nekenčia visko, kas tikinčiajam sukelia kančias.