عَنْ عَلِيٍّ رضي الله عنه:
أَنَّ فَاطِمَةَ رَضيَ اللهُ عنْها أَتَتِ النَّبِيَّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ تَشْكُو إِلَيْهِ مَا تَلْقَى فِي يَدِهَا مِنَ الرَّحَى، وَبَلَغَهَا أَنَّهُ جَاءَهُ رَقِيقٌ، فَلَمْ تُصَادِفْهُ، فَذَكَرَتْ ذَلِكَ لِعَائِشَةَ، فَلَمَّا جَاءَ أَخْبَرَتْهُ عَائِشَةُ، قَالَ: فَجَاءَنَا وَقَدْ أَخَذْنَا مَضَاجِعَنَا، فَذَهَبْنَا نَقُومُ، فَقَالَ: «عَلَى مَكَانِكُمَا» فَجَاءَ فَقَعَدَ بَيْنِي وَبَيْنَهَا، حَتَّى وَجَدْتُ بَرْدَ قَدَمَيْهِ عَلَى بَطْنِي، فَقَالَ: «أَلاَ أَدُلُّكُمَا عَلَى خَيْرٍ مِمَّا سَأَلْتُمَا؟ إِذَا أَخَذْتُمَا مَضَاجِعَكُمَا -أَوْ أَوَيْتُمَا إِلَى فِرَاشِكُمَا- فَسَبِّحَا ثَلاَثًا وَثَلاَثِينَ، وَاحْمَدَا ثَلاَثًا وَثَلاَثِينَ، وَكَبِّرَا أَرْبَعًا وَثَلاَثِينَ، فَهُوَ خَيْرٌ لَكُمَا مِنْ خَادِمٍ».
[صحيح] - [متفق عليه] - [صحيح البخاري: 5361]
المزيــد ...
Ali (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė:
Fatima (tebūnie Allahas ja patenkintas) nuėjo pas Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) pasiskųsti dėl girnų padarytos žalos jos rankai, nes girdėjo, kad jis gavo naujų tarnų. Ji nerado jo, todėl apie tai papasakojo Aišai. Kai jis sugrįžo, Aiša apie tai jam pranešė. Ali pasakojo: Pranašas aplankė mus, kai jau buvome atsigulę į lovą, ir kai ruošėmės keltis, jis pasakė: „Likite ten, kur esate.“ Jis priėjo ir atsisėdo tarp Fatima ir manęs, ir aš pajutau jo pėdų šaltį ant savo pilvo. Jis pasakė: „Ar kreipti jus į tai, kas geriau už tai, ko prašėte? Kai einate miegoti, sakykite „subhanallah“ (šlovė Allahui) trisdešimt tris kartus, „alhamdulilliah“ (dėka Allahui) trisdešimt tris kartus ir „Allahu akbar“ (Allahas yra Didžiausias) trisdešimt keturis kartus. Tai geriau jums nei tarnas.“
[Sachych] - [Bendru sutarimu] - [Sachych Al-Bukhari - 5361]
Fatima, Pranašo dukra, skundėsi dėl girnų padarytos žalos jos rankai. Kai pas Pranašą buvo atvežti belaisviai, ji skubėjo paprašyti tarno iš tų belaisvių, kad šie padėtų atlikti namų ruošos darbus. Tačiau ji jo nerado, o rado Aišą ir papasakojo jai apie savo bėdą. Kai jis sugrįžo, Aiša jam pasakė, kad Fatima buvo atėjusi prašyti tarno. Taigi Pranašas atėjo pas Fatimą ir Alį į jų namus, kai jie jau gulėjo lovoje, ruošdamiesi miegoti. Jis atsisėdo tarp jų, o Ali pajuto Pranašo pėdų šaltį ant savo pilvo. Pranašas pasakė: „Ar norėtumėte, kad išmokyčiau jus ko nors geresnio, nei tai, ko prašėte - tarno?“ Jie sutiko ir jis pasakė: „Kai vakare einate miegoti, išaukštinkite Allahą trisdešimt keturis kartus, sakydami Allahu akbar. Šlovinkite Allahą trisdešimt tris kartus, sakydami: subhanallah. Dėkokite Allahui trisdešimt tris kartus, sakydami: alhamdulilliah. Šis zikr yra geriau jums nei turėti tarną.“