عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ رضي الله عنه قَالَ:
كَانَ رَسُولُ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَسِيرُ فِي طَرِيقِ مَكَّةَ، فَمَرَّ عَلَى جَبَلٍ يُقَالُ لَهُ جُمْدَانُ، فَقَالَ: «سِيرُوا هَذَا جُمْدَانُ، سَبَقَ الْمُفَرِّدُونَ» قَالُوا: وَمَا الْمُفَرِّدُونَ يَا رَسُولَ اللهِ؟ قَالَ: «الذَّاكِرُونَ اللهَ كَثِيرًا وَالذَّاكِرَاتُ».
[صحيح] - [رواه مسلم] - [صحيح مسلم: 2676]
المزيــد ...
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė:
Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) ėjo Mekkos keliu ir praėjo pro kalną, vadinamą Džumdan, jis pasakė: „Pirmyn, čia Džumdan. Al-Mufaridun jau nuėjo toli į priekį“. Jie paklausė: „O Allaho Pasiuntiny, kas yra Al-Mufaridun?“ Jis atsakė: „Tai vyrai ir moterys, kurie dažnai prisimena Allahą.“
[Sachych] - [Perdavė Muslim] - [Sachych Muslim - 2676]
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pabrėžė statusą tų, kurie dažnai prisimena Allahą, ir tai, kad jie yra išskirtiniai ir daug pranašesni už kitus, nes jiems suteiktas aukščiausias rangas malonumų soduose. Jis palygino juos su Džumdan kalnu, kuris iškyla atskirai nuo kitų kalnų.